„Norėčiau iš Jūsų išgirsti pirminę informaciją, sužinoti apie esamą padėtį. Jau kalbėjome apie naujų rinkų paieškas – šis procesas vyksta, tačiau tam reikia laiko, kurio dabar neturime. Kiek žinau, galima būtų užmegzti verslo santykius su Baltarusija, kuri laukia lietuviškos produkcijos, tačiau vėlgi nereikėtų apsiriboti tik šia šalimi. Mes, savo ruožtu, ieškosime naujų kompensavimo būdų, ruošiama nauja programa, kuri turėtų būti pateikta Seimui“ ,– susitikimo pradžioje kalbėjo žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.
„Situacija žemės ūkyje nėra lengva, todėl turėtume pasitarti, ką daryti, kad ūkininkams būtų paprasčiau, juk žemės ūkis visada gelbsti valstybę sunkmečiu, tad dabar reikia padėti mums, kitų pajamų neturime. Labai geras buvo ministrės pasiūlymas dėl pieno supirkimo kainų kompensavimo, tikimės, kad jis bus patvirtintas,“ – teigė Jonas Talmantas, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas.
Pieno kooperatyvų ir ūkininkų asociacijų atstovams didžiausią susirūpinimą kelią kritusios pieno kainos. Anot jų, perdirbėjai nepagrįstai mažina pieno kainas atgaline data, o kai kurie iš jų tiesiog nutraukia pasirašytas sutartis, tad ūkininkai negali apsiginti. Esama ir tokių pieninių, kurios garbingai laikosi sutarčių, tačiau tokių yra vos kelios. „Lietuvos pieno gamintojams mokama mažiausiai už supirktą pieną, dabar šios kainos dar labiau krito, tad ką mums daryti, kaip turėtume elgtis? Kai kurie ūkininkai norėtų persiorientuoti, bet jie gavo paramą iš Europos Sąjungos ir yra įsipareigoję penkerius metus nekeisti ūkininkavimo krypties“, – kalbėjo Jonas Vilionis, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas. Dauguma susirinkusiųjų pritarė nuomonei, kad reikia kontroliuoti perdirbėjus ir išvengti pieno supirkimo kainų mažėjimo. Taip pat buvo kalbama apie galimybę taikyti PVM lengvatas ne tik bendrovėms, bet ir pieno kooperatyvams, ūkininkams, kadangi mokesčiai užgula visos grandinės pečius, ne tik verslo.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Aušrys Macijauskas teigė, kad dėl Rusijos embargo su problemomis susidūrė ir šis sektorius. Grūdų kainos yra kritusius, be to, rinkoje fiksuojamas perteklius, tad asociacija palaiko Žemės ūkio ministerijos sprendimą dėl intervencinių pirkimų. Vis dėl to tikimasi, kad pavyks įtikinti Europos Komisiją pakelti grūdų supirkimo kainą. Šiuo metu už 1 toną grūdų mokama 101 eurą, anot grūdų augintojų ši suma yra per maža, kad padengtų kaštus. „Jau pavasarį buvo kalbama apie kitas eksportavimo rinkas Braziliją, Kiniją, Jungtines Amerikos Valstijas, nors atrodo, kad tai labai tolimos šalys, vis dėlto manau, kad turime galimybių ten patekti, svarbu veikti“, – pažymėjo Dalia Ruščiauskienė Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos direktorė. Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas Vytautas Tėvelis teigė, kad Lietuva daugiausia paukštienos eksportuodavo į Europos Sąjungos šalis, tačiau Rusijai paskelbus apie sankcijas kitos šalys stengiasi apsaugoti savo rinkas, dėl to ir ši asociacija susiduria su sunkumais. „Tikrai prašysime, kad būtų sumažintas PVM mokestis paukštienai ir kiaušiniams. Kaip žinome Lenkijoje PVM yra kelis kartus mažesnis, tad lietuviškai produkcijai yra sunku konkuruoti“, –pabrėžė V. Tėvelis.
Žemės ūkio ministerija yra pasiruošusi paankstinti pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos mokėjimą žemdirbiams. Žemdirbiams žadama paspartinti 117 milijonų litų išmokų išmokėjimą tam, kad būtų sušvelnintos ekonominės pasekmės ūkiams.
Žemės ūkio ministerijos informacija
