STT analitinės antikorupcinės žvalgybos pareigūnų atliktos analizės duomenimis, pernai 3607 ŽŪM ir jos valdymo sričiai priskirtų organizacijų darbuotojai ir jų giminaičiai deklaravo pasėlius, kurių plotas sudaro 98,6 tūkst. hektarų. Daugiausiai ES išmokų – 7,77 mln. eurų, gavo Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) ir Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) darbuotojai bei jų giminaičiai.
„Situacija, kai organizacijose dirbantys asmenys dėl turimų įgaliojimų, tikėtina, turi palankesnes sąlygas gauti informaciją apie laisvuosius valstybinės žemės plotus, šiuos plotus išsinuomoti, gauti paramą už deklaruotus pasėlius, yra vertinama, kaip rizikinga antikorupciniu požiūriu“, – pranešime žiniasklaidai sakė STT direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė.
Pasak jos, išmokų gavimas pats savaime nėra vertinamas neigiamai, tačiau svarbu turėti informaciją apie galimas rizikas, kuri padėtų jas valdyti ir taip stiprinti antikorupcinę aplinką ministerijoje bei jai pavaldžiose įstaigose.
„Svarbu, kad pačios institucijos rūpintųsi savo antikorupcinės aplinkos kūrimu, taip kaip šįkart tai padarė Žemės ūkio ministerija, kurios iniciatyva ši analizė ir buvo atlikta“, – pabrėžė R. Kaziliūnaitė.
STT teigimu, 142 ŽŪM valdymo srities darbuotojų ir jų giminaičių deklaruojamoje valdoje valstybinė žemė sudarė 50 proc. ir daugiau, o dar 61-o – nuo 30 iki 50 procento. Be to, 408 ŽŪM valdymo srities darbuotojai ir giminaičiai deklaravo tik pievas ir ganyklas, tačiau neturėjo gyvulių, todėl, anot STT, tikėtina realiai nevykdė žemės ūkio veiklos.
STT informacija pateikta žemės ūkio ministrui, siekiant suteikti galimybę ŽŪM efektyviau valdyti korupcijos rizikas, susijusias su darbuotojų privačiais interesais.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas dėl nustatytų faktų žada imtis tyrimų.
„Neabejoju, kad kiekviena institucija privalo rūpintis antikorupcinės aplinkos kūrimu ir valdyti galimas rizikas. Paprašius STT atlikti analizę, įtarimai pasitvirtino dėl galimo piktnaudžiavimo. Šiuo konkrečiu atveju tai nustatyta 2020-aisiais deklaruojant žemės ūkio naudmenas ir pasėlius tiesioginėms ES išmokoms gauti.
Konsultuosimės su STT, kokie turi būti priimti teisės aktai ir kokių veiksmų imtis, kad būtų pašalintos piktnaudžiavimo tarnyba galimybės. Taip pat toliau bus tęsiami pradėti tyrimai. Netoleruotina, kai įstaigų darbuotojai ir jų artimieji, naudodamiesi jiems prieinama informacija, pretenduoja gauti europinę paramą, nors nevykdo jokios žemės ūkio veiklos,“ – situaciją komentavo K. Navickas.
