Varėniškė Stasė kiek įmanydama stengiasi kuo daugiau daržovių, uogų ir vaisių užsiauginti savo darže šalia namų. Moteris neįsivaizduoja, kaip tektų prasimaitinti, jei neturėtų savo daržo, kai parduotuvėse pagrindiniai maisto produktai per porą metų pabrango 50 procentų.
„Parduotuvėse per aukštos, galėtų būti žemesnės, kas neturi daržo, tiems sunku. O aš kiek galiu, pasisodinu“, – kalbėjo pensininkė.
Mokame vis daugiau
Stasei antrina ir kaimynas Vytautas. Senjoras taip pat stengiasi nuosavu derliumi neatsilikti nuo kaimynų, mat antraip, tikina, net neužtektų visos pensijos už būtiną maistą ir vaistus dabartinėmis kainomis susimokėti.
„Aukštos, labai aukštos, pensiją gauni, tai užtenka iki kitos pensijos“, – tikino senjoras.
Lietuvių skundus maisto kainomis atliepia ir europinė statistikos agentūra Eurostat. Ji skelbia, kad pernai mūsų šalyje maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos pasiekė Europos Sąjungos vidurkį ir net jį viršijo vienu procentu.
Už maistą brangiau mokame ne tik už lenkus ar rumunus, bet jau ir už olandus, italus, portugalus, ispanus.
„Iš tikrųjų, tai nėra sveika, tai yra vienkartinių, ne ekonominės prigimties kainų šoko rezultatas. Staigiai riedėti nuo viršukalnės neišeis“, – perspėjo ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Už maistą mokėdami jau kaip vidutiniai europiečiai, algas lietuviai vis dar gauna dvigubai mažesnes. Pernai Lietuvoje vidutinė alga į rankas pasiekė 1,3 tūkst. eurų, o europinis vidurkis, tikėtina, buvo maždaug dvigubai didesnis, mat vidutinė alga Europos Sąjungoje užpernai siekė beveik 2,2 tūkst. eurų, kai Lietuvoje metų pabaigoje buvo 1,1 tūkst. eurų.
Maisto gamintojai ir prekybininkai maisto produktų kainų kėlimą teisino per karo sukeltą krizę išbrangusiomis dujomis, trąšomis, degalais, elektra. Ir nors energijos kainos jau grįžta į prieš dvejus metus buvusį lygį, atitinkamai atpiginti savo prekių nei prekybininkai, nei gamintojai nebenori.
„Jei sumažinsim mokesčius, atlyginimus, ko tikrai nenoriu, jei sumažinsime aplinkosaugos reikalavimus, jos tikrai sumažės“, – dėstė „Norfa“ savininkas Dainius Dundulis.
Gyventojai niršta
Girdėdami tokius pasiteisinimus lietuviai, gaunantys dvigubai mažesnes pensijas ir algas už vidutinius europiečius, neslepia pykčio:
„Išeina daug, maistui atiduodam viską. Nebegali nieko pasitaupyti.“
„Ir vaistai kainuoja daug, ubagai mes.“
„Mes abu pensininkai, jei būtum vienas, būtų sunku pragyventi.“
Tuo metu prekybos tinklai ir didmenos tarpininkai skaičiuoja metinius pelnus dešimtimis ir šimtais milijonų eurų. Tad jų veiklą stebintis Petras Čepkauskas tikina, kad mažinti kainas yra iš ko.
„Mūsų premjerės pozicija tokia, kad rinka pati susireguliuos. Ir rinka reguliuojasi maksimaliai aukštyn. Gamintojai nusprendė strategiją – sukėlėm ir laikysim. Maža rinka, maža konkurencija, o verslas tuo naudojasi ir niekas jų negali sustabdyti“, – įsitikinęs „Pricer“ ekspertas Petras Čepkauskas.
Kad pasiekusios ES vidurkį maisto kainos Lietuvoje ims ir atsitrauks, ekonomistai vilčių nesuteikia ir tik mėgina guosti, kad didžioji infliacijos banga jau praėjo ir perkamoji galia atsistato bent jau tiems, kas šiemet gauna didesnę pensiją ar algą.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
.jpg)
