• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Seimas svarstys Vidaus reikalų ministrės parlamentarės Agnės Bilotaitės siūlymą supaprastinti eismo įvykių įforminimą, kuriuose nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o vairuotojai nesutaria dėl įvykio aplinkybių.

Seimas svarstys Vidaus reikalų ministrės parlamentarės Agnės Bilotaitės siūlymą supaprastinti eismo įvykių įforminimą, kuriuose nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o vairuotojai nesutaria dėl įvykio aplinkybių.

REKLAMA

Siūloma, kad tokiais atvejais policija užfiksuotų eismo įvykio vietą, duomenis (nuotraukas, schemą ir kt.) ir perduotų draudikams.

„Policija užfiksuotų tokį įvykį. Tuos duomenis perduotų transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybę apdraudusiems draudikams ir jie jau spręstų, kuriam transporto priemonės valdytojui atsiranda civilinė atsakomybė už žalos padarymą“, – praėjusį ketvirtadienį  Seimui pateikdama įstatymo pataisas sakė A. Bilotaitė.

Pagal pasiūlytą reguliavimą, kai nesutariama dėl eismo įvykio aplinkybių ir kompetentingos institucijos neatlieka tyrimo, turtui padarytos žalos dydį, kaltininką nustatytų atsakingas draudikas.

REKLAMA
REKLAMA

A.Bilotaitės teigimu, priėmus įstatymo pataisas, policijai sumažėtų darbo krūvis, ji būtų atlaisvinta nuo perteklinių funkcijų.

REKLAMA

„Pagal dabartinį reglamentavimą, jeigu įvyksta eismo įvykis, kuriame nežuvo joks asmuo arba nebuvo sužeistas, eismo dalyviai gali nekviesti policijos ir patys deklaracijoje nubraižyti schemą, aprašyti įvykio aplinkybes. Atlikę šiuos veiksmus, dėl žalos atlyginimo jie kreipiasi į draudimo įmonę. Bet kai dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama ir yra kviečiama policija, atvykę pareigūnai turi fotografuoti, sudaryti įvykio schemą, surinkti liudytojų parodymus. Tikrai tai yra nemažas krūvis pareigūnams, kurie tada atlieka gana daug laiko užimantį tyrimą“, – sakė A. Bilotaitė.

REKLAMA
REKLAMA

Anot parlamentarės, rengiant įstatymo pataisas buvo analizuota užsienio praktika. Tokiose valstybėse kaip Liuksemburgas, Nyderlandai, Belgija, Ispanija, Austrija, Suomija policija atvyksta į eismo įvykio, kurio metu nenukentėjo žmonės, vietą, tik išimtinais atvejais, pvz., kai reikia reguliuoti eismą. Jei vairuotojai nesutaria, atvykę pareigūnai gali padėti jiems užpildyti deklaracijas arba patys užfiksuoja eismo įvykį.

Švedijoje, Nyderlanduose, Austrijoje, Suomijoje, Liuksemburge, Estijoje, Airijoje eismo įvykio kaltininką tokiais atvejais nustato draudimo įmonė,  Portugalijoje, Maltoje, Šveicarijoje, Jungtinėje Karalystėje – draudimo įmonė arba teismas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Slovakijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Čekijoje, Slovėnijoje, Serbijoje eismo įvykio kaltininką nustato policija.

Pasak A. Bilotaitės, 2023 m. policijos pareigūnai įformino ir tyrė 21 390 eismo įvykių, kuriuose nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus. Per 2024 m. aštuonis mėnesius – 13 456 tokių eismo įvykių. Vidaus reikalų ministrės teigimu, šios policijos funkcijos vykdymas metams kainuoja apie 1 500 000 eurų.

Seimui po pateikimo pritarus Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pataisoms, jų svarstymas keliasi į parlamentinius komitetus. Seimo plenarinėje salėje šis klausimas turėtų atsirasti lapkričio 7 d.

Siūloma, kad naujos įstatymo nuostatos įsigaliotų 2025 m. liepos 1 d.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų