Atidarymo metu pristatyti „Lidl Lietuva“ valdybos nariai: centrinės tarnybos vadovas Marius Kybartas, generalinis direktorius Radostinas Roussev-Peine, administracijos tarnybos vadovas Jakobas Josefssonas, vykdomasis direktorius Matúšas Gálas, pirkimų tarnybos vadovas Wojciechas Grohnas.
„Tai labiausiai modernus logistikos centras Baltijos šalyse. Jo įsteigimas – vienas svarbiausių žingsnių prieš atidarant parduotuves, nes čia bus užtikrinamas prekių kokybės standartas. Čia surinkę prekes, jas vėliau pristatysime į parduotuvę. Mūsų konceptas paprastas, pasiūlyti geriausius produktus už geriausią kainą“, - sako Radostin Roussev-Peine.
Logistikos centrui suteiktas prestižinis „BREEAM In-Use“ sertifikatas. Draugiškas aplinkai, gerai valdomas ir energiškai efektyvus – visa tai leido patekti į aukščiausią kategoriją.
„Šis sertifikatas ir kiti techniniai sprendiniai užtikrina, kad mūsų darbuotojai turėtų geriausias darbo sąlygas, o mūsų pirkėjai galėtų kasdien gauti kokybiškas ir šviežias prekes. Mes saugome energiją ir aplinką, nes reikia investuoti ne tik į pirkėjų poreikius, bet ir investuoti į visų mūsų ateitį“, - sako Radostinas Roussev-Peine.
Milijoninės investicijos, perspektyvos studentams ir didėjanti konkurencija
Ūkio ministras Evaldas Gustas atidarymo metu džiaugėsi kuriamomis darbo vietomis ir didžiulėmis investicijomis bei atsiveriančiomis galimybėmis studentams.
„Investuota beveik 150 mln. eurų, bet svarbu ne tik tai. Šis objektas yra pastarųjų metų vienas iš didžiausių statybinių projektų Lietuvoje. Tai pirmasis mažmeninės prekybos tinklas Lietuvoje, bet tikiuosi, kad ne paskutinis, naudodamasis išimtinai Lietuvoje pagaminta elektros energija. Svarbu, kad „Lidl“ socialiai atsakinga kompanija ir investuoja į ISM universitetą. Padeda papildomai mokytis vokiečių kalbos bei studentų praktikų metu susipažinti su vokiečių verslu ir kelti savo kompetenciją. Tikiuosi, kad dalyvaudami Jūsų kompanijos veikloje, atlikdami praktiką čia, mūsų studentai užmegs ryšius ir įgis galimybę tapti jūsų didelio kolektyvo nariais“, - kalbėjo ministras.
Vokietijos ambasadorė Juta Šmic buvo įsitikinusi, kad tiek Lietuvos žmonės, tiek pačios savivaldybės džiaugsis „Lidl“ kaimynyste, kokybiškais produktais ir kokybiškomis paslaugomis.
„Vakar paskelbta apklausa patikino, kad vokiečių verslai labai patenkinti verslo aplinka Lietuvoje. Virš 90 proc. taip sakė ir ypač patenkinti galimomis perspektyvomis. Mes matome didėjantį susidomėjimą Lietuva Vokietijoje. Tai gera vieta investuoti ir vykdyti verslą“,- sakė ambasadorė.
Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis atidarymo metu kalbėdamas išskyrė lietuviškos produkcijos svarbą.
„Tikiuosi, kad jų planuose bus išlaikyta 50 proc. lietuviškų prekių sandėliuose ir parduotuvėse, ką ir žadėjo. Mums vietiniams verslininkams reikės dar stipriai pasitempti, nes kompanija prekėms, kurios guli jų lentynose, kelia labai aukštus reikalavimus. Ne tik prekių kokybei, bet ir fabrikams, kur jos gaminamos. Vis dėlto kiekvienas vandens sudrumstimas atneša gero, nuo to išlošia tik pirkėjai. Gauna kokybiškas ir pigias prekes“, - mano V. Matijošaitis.
Kauno rajono administracijos direktorius Ričardas Pudževelis įžvelgė Kauną, kaip vietą, kur susijungia centriniai keliai Lietuvoje, dėl to logistikos centrą čia ypač patogu steigti. Pernai Kauno rajono savivaldybė, pagal naujų verslų įmonių steigimų skaičių, 10 kartų viršijo Lietuvos vidurkį.
Darbuotojams suteikiamas transportas
Į Kauno rajone, Ramučių kaime įsikūrusio logistikos centro projektą „Lidl Lietuva“ investavo daugiau nei 38 mln. eurų ir sukūrė apie 130 naujų darbo vietų. Šešių futbolo aikščių dydžio – 42 800 kv. m – statinyje įrengtos įvairių funkcinių galimybių sandėliavimo patalpos ir biurai. 14 tūkst. kv. m užima šaldomos erdvės.
Anot M. Kybarto, kadangi iki logistikos centro nevažiuoja viešasis transportas, jis darbuotojams bus suteikiamas, o dėl patrauklaus atlyginimo, greitai surinkta komanda palaikyti ir vystyti šį logistikos centrą.
Informuojama, kad per šiuos metus bendrovė ketina įdarbinti per 1300 darbuotojų.
Tikslios parduotuvių atidarymo datos neatskleidžia
Pirmuoju etapu bus atidaryta daugiau kaip 10 parduotuvių. Vėliau parduotuvės bus nuosekliai atidarinėjamos iki metų galo.
„Visada galvojame apie plėtrą. Atsižvelgiam į daug veiksnių priimdami sprendimus dėl konkrečių vietų, kur statyti parduotuves. Lietuva atrodo patraukli rinka, žiūrėsime pagal poreikius ir kur pavyks sklypus įsigyti. Šiuo metu tai yra strategija, kad parduotuvės būtų miestuose, kuriuose daugiau kaip 20 000 žmonių“, - pasakoja „Lidl Lietuvos“ rinkodaros ir viešųjų ryšių departamento vadovė Agnė Gaižauskienė.
Žiniasklaidos skaičiavimais, tinklas stato ir planuoja apie 30 parduotuvių Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Mažeikiuose, Jonavoje, Kėdainiuose, Telšiuose, Tauragėje, Ukmergėje, Kretingoje.
Pirmoji parduotuvė buvo pastatyta dar 2013 metais Šeškinės rajone.
„Taip ir buvo sugalvota nuo pat pradžių jos neatidaryti, nes norėjome pažiūrėti, kas reikalinga Lietuvos rinkai. Ji bus atidaryta vienu metu su kitomis“, - informuoja M. Kybartas.
Bendrovė taip pat vis dar aktyviai įsigyja nekilnojamojo turto visoje Lietuvoje. Per šiuos metus bus atidaryta per 20 parduotuvių.
Konkreti „Lidl“ prekybos tinklo atidarymo Lietuvoje data bus paskelbta užbaigus parengiamuosius darbus. Tačiau, anot mero (tv3.lt portalas tapatybę žino), parduotuves planuojama atidaryti už poros savaičių.
Atskleisti du lietuviški tiekėjai
Neseniai „Lidl“ paskelbė, kad maždaug pusę asortimento „Lidl“ parduotuvėms Lietuvoje tieks Vokietijos gamintojai, tačiau bus stengiamasi ir pateikti kuo didesnį lietuviškų prekių asortimentą.
„Kaip ir visi norime būti kuo labiau vietiniai, dedame visas pastangas turėti kuo daugiau lietuviškos produkcijos. Natūralu, mes dar tik ateiname į ranką, tad dar vyksta derybos dėl potencialo siūlyti daugiau lietuviškos produkcijos. Ateityje gali būti kalbama su lietuviškais tiekėjais apie jų galimybes tiekti produkciją į „Lidl“ parduotuves užsienyje“, - sako A. Gaižauskienė.
Ji informuoja, kad parduotuvėse bus ir privatūs prekių ženklai, kurie gaminami tik „Lidl“ užsakymu. „Lidl“ siūlys 1600 skirtingų prekių ženklų, apie 320 iš jų – lietuviški.
„Reikia pabrėžti, kad tai 1600 skirtingi pavadinimai, nes prekės rūšių ir porūšių bus daugiau, tad prekių asortimentas realiai ir virš 3000 bus“, - prideda „Lidl Lietuva“ atstovė.
Sandėlyje matyti tokia lietuviška produkcija, kaip „Kėdainių konservų fabriko“ marinuoti pomidorai ir „Biok“ firmos produktai.
M. Kybartas pasakoja, kad „Lidl“ parduotuvių kuriamą asortimentą atrenka ne tik tiekėjai, bet ir patiems darbuotojams tenka ragauti ir testuoti, siekiant sukurti ir pasiekti geriausias skonines savybes.
Šiuo metu „Lidl“ yra 27 šalyse, šiais metais planuojama plėtra į Serbiją ir JAV. Per praeitus metus „Lidl“ pasiekė 59 mlrd. eurų apyvartą.
„Lidl“ valdo 10 000 parduotuvių, daugiau nei 140 logistikos centrų, o šioje kompanijoje dirba 200 000 darbuotojų.
Logistikos centro statyba pradėta 2014 metų pavasarį. Projektas realizuotas per 14 mėnesių. „Lidl“ logistikos centro auditą dėl atitikties „BREEAM In-Use“ sertifikato kriterijams atliko tvarios plėtros konsultacijų UAB „Vesta Consulting“. Pastato auditas truko šešis mėnesius. Buvo vertinamos fizinės ir techninės logistikos centro charakteristikos. Įvertinimą „Excellent“ pastatas gavo surinkęs 71,8 proc. balo iš 100 proc. galimų. Anot „Vesta Consulting“ vadovo, „BREEAM In-Use“ sertifikatas taip pat yra ir įmonės socialinės atsakomybės ženklas, parodantis, kad „Lidl Lietuva“ atsakingai žiūri į mūsų šalyje vykdomą komercinę veiklą, rūpinasi savo darbuotojais bei lankytojais ir savo veikloje vadovaujasi aukščiausiais tarptautiniais tvarumo standartais.
Pastate įrengti LED šviestuvai padeda taupiai naudoti elektros energiją. Šaldymo įrenginiuose pasitelkiami išimtinai natūralūs šaltnešiai, o vėsinimo ir šaldymo procesų metu pagaminta šiluma naudojama kitoms logistikos centro erdvėms šildyti. Įdiegta atliekų tvarkymo metodika padeda surūšiuoti ir tolesniam perdirbimui paruošti pakavimo medžiagas. Be to, bendrovė naudoja elektros energiją, gaminamą mūsų šalyje iš atsinaujinančių išteklių.
