Žemės ūkio ministerija pranešė, kad šią savaitę buvo pristatytas mokslinis tyrimas „ES paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai efektyvumo įvertinimas“. „Norime išgirsti jūsų pastebėjimus tam, kad mūsų numatytos kaimo plėtros priemonės, pasirinktos kryptys būtų kuo efektyviau įgyvendinamos“, – į šio tyrimo vykdytojus – kompanijos „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ specialistus, kreipėsi žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.
„Į kaimo plėtrą norėjome pažvelgti ne žemės ūkio specialisto akimis tam, kad gautume nepriklausomas, objektyvias šio sektoriaus išvadas ir prognozes, galėtume įvertinti, ką šis sektorius gali duoti Lietuvai, – tyrimo pagrįstumą aiškino šio darbo vadovas Gintas Umbrasas. – Galiu drąsiai teigti, kad žemės ūkis yra viena iš kojų, ant kurių stovi šalies eksportas“.
DnB NORD vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis pristatė maisto sektoriaus (žemės ūkio ir maisto pramonės) bei kaimo plėtros raidą 2002-2008 metais, pasaulinės maisto sektoriaus bei kaimo plėtros prognozes, apibendrino integracijos ir ES paramos poveikį, pateikė makroekonominį modeliavimą ir bendras prognozes maisto sektoriaus raidai, kliūtis tolesnei plėtrai.
„Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad ne visada galima pasitikėti ekonometrikos tikslumu, ypač krizės metu gauti rodikliai dažnai nepasitvirtina, kadangi remiasi praeitimi, – atkreipė dėmesį analitikas. – Tačiau galiu tvirtinti, kad ilgalaikės žemės ūkio ir maisto pramonės sektoriaus perspektyvos yra išties geros“.
2002-2008 metais maisto sektorius buvo vienas iš nedaugelio turinčių teigiamą užsienio prekybos balansą, tuo tarpu kai bendras Lietuvos užsienio prekybos balansas pastarąjį dešimtmetį buvo neigiamas ir deficitas nuolat augo. Pagrindiniai procesai turėję didžiausią įtaką kaimo raidai tuo laikotarpiu buvo keli. Be abejo, didelę įtaką darė ES finansinė parama ir išmokos (vertinama, jog ES parama sudaro apie 25 proc. visų žemės ūkio pajamų). Paramos dėka išaugo kaimo gyventojų pajamos, žemės ūkiai tapo modernesni, pakilo kaimo gyventojų išsimokslinimo lygis. Pastebėta, kad sparčiai kito gyventojų pajamų ir išlaidų struktūra – 2003-2007 kaimo gyventojų pajamos išaugo 93 proc., o žemdirbių disponuojamos pajamos net 2,9 karto. Nors spartėjo kooperacijos procesai – 2007 m. Lietuvos kooperacinės bendrovės jungė 10 proc. žemės ūkio produkcijos gamintojų, tačiau analitikas pastebėjo, kad kooperacija mūsų šalyje galėtų vystytis dar intensyviau (senose ES šalyse kooperatyvų nariais yra 25 proc. kaimo gyventojai). Įtaką kaimo raidai taip pat turėjo ir ūkių stambėjimas bei jų skaičiaus mažėjimas, migracija, didėjantis specialistų trūkumas kaime, nedarbo lygio kaime mažėjimas, gyventojų struktūros pokyčiai kaime.
R. Rudzkis išskyrė dvi kaimo vietovių plėtros ekonomines ašis: Maisto sektoriaus plėtra – intensyvus žemės ūkio ir maisto pramonės produkcijos eksporto plėtojimas paskatintų efektyvią maisto sektoriaus plėtrą, kuri pagerintų gyvenimo kaimo vietovėse kokybę. Papildoma plėtros galimybė – maisto sektoriaus integracija; Medienos sektoriaus vystymas – nesutvarkytas miškų ūkis didina Lietuvos medienos kaina ir mažina jos konkurencingumą. Įgyvendinus miškų ūkių reformą galima tikėtis geresnės situacijos Lietuvos kaimo teritorijose.
Kaimo vietovių plėtros socialinės ašys, pasak analitiko, taip pat yra kelios. Viena jų – kaimo vietovių pritaikymas rekreacijai ir poilsiui. Išskirtas plačiai suvokiamas kaimo turizmas, kuris didintų kaimo vietovių patrauklumą rekreacijai ir poilsiui tiek Lietuvos, tiek užsienio piliečiams. Lietuvos atveju gan patrauklia galimybe išlieka miškų poilsio paslaugų ir vietinių amatų vystymas. Kita ašis – kaimo vietovių integravimas į urbanistinius centrus. Komunikacinės infrastruktūros plėtra kaimo vietovėse paspartintų jų integravimą į urbanistinius centrus, o tai pagerintų šių vietovių patrauklumą bei pragyvenimo lygį.
Kaip informavo R. Rudzkis, Europos Komisija prognozuoja, kad esminiai sektoriaus pokyčiai Europos Sąjungoje iki 2020 m. bus susiję su pasėlių plotais – jie ženkliai augs Rytinėje Europos Sąjungos dalyje, žemės ūkio produktų kainos vis labiau priklausys nuo pasaulinių kainų, o taikant technologines inovacijas vyks spartus produktyvumo augimas.
„Nors pateikti trumpalaikes prognozes yra labai sunku dėl sparčiai kintančių ekonominių sąlygų, visą pasaulį apėmusios krizės, ilgalaikės perspektyvos yra išties puikios. Svarbu žinoti – kol žmogus myli žemę, ją dirbą, reikia jį palaikyti, sudaryti kuo tinkamesnes sąlygas – pasitraukus iš žemės ūkio į jį sugrįžti būtų labai sunku“, – mintimis dalijosi analitikas.
