Ministras K.Starkevičius atkreipė dėmesį, kad dabartinė Vyriausybė kaimą vertina kaip visumą, ne tik kaip ūkininkavimo vietą, todėl siekia užtikrinti gyvybingą kaimo raidą, kuri leistų kurtis ir stiprėti viduriniam sluoksniui. Tam labai pasitarnaus vienas pirmiausių ir svarbiausių naujosios ministerijos vadovybės darbų – Europos Sąjungos paramos panaudojimo supaprastinimas. „Kai parama pasieks ne mažiau kaip 20–30 tūkstančių ūkių, tuomet vidurinis kaimo bendruomenės sluoksnis jau bus sustiprėjęs. Ne tik Europos Sąjungos, bet ir viso pasaulio valstybių ekonomikos pagrindas yra ne stambusis, o smulkusis verslas, tad viskas prasideda nuo stipraus ir energingo ūkininko ūkio“, – kalbėjo ministras. K.Starkevičius aptarė itin skaudžias pieno sektoriaus problemas, prisimindamas, kad lengvai atsisakę akcijų ir gavę už jas palyginti nedidelius pinigus, žemdirbiai kartu prarado įtaką ir galimybę drauge valdyti pieno perdirbimo įmones. Dabar valstybė priversta nuolat taisyti padėtį, tačiau tai nėra lengva padaryti.
Ministras pastebėjo, kad išsikovotos grąžinamosios eksporto subsidijos turėtų padėti realizuoti sandėliuose susikaupusią produkciją, tačiau tikėtis, kad jos išspręs skaudžias supirkimo kainų ir kitas sektoriaus problemas, neverta. Lietuvoje yra 55 tūkst. pieno ūkių, kuriuose laikoma 380 tūkst. karvių, vidutinis ūkio dydis - 3,5 karvės. Nedideliems ūkiams labai svarbi yra galimybė perdirbti pieną pačiame ūkyje, parduoti jį tiesiai iš ūkio, todėl jiems paramos teikimo supaprastinimas itin naudingas. Pasinaudoję parama, ūkininkai gali įsigyti pieno perdirbimo įrangą, o supaprastinus veterinarinius reikalavimus, lengviau galima parduoti ir savo pagamintą bei perdirbtą produkciją. Nedideliuose cechuose galėtų būti perdirbama 10-30 proc. pieno žaliavos.
Kalbėdamas apie žemdirbių pajamų ir išlaidų balansą, kurį labai neigiamai paveikė žemės ūkyje naudojamų išteklių kainų spartus augimas, ministras atkreipė dėmesį, kad žemdirbiams verta pagalvoti ir apie alternatyvių veiklų plėtrą, ir apie energetinių augalų auginimo naudą, nes tai papildomas ir garantuotas pajamų šaltinis.
Savo ruožtu ministerija deda visas pastangas, kad būtų išmokėtos maksimalios ES leistinos papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos už pieną, kad būtų suvienodintos tiesioginės išmokos visose Europos Sąjungos šalyse narėse. Ministras pasidžiaugė, kad Lietuvos pastangos, ieškant bendraminčių ES, davė teigiamų rezultatų, todėl pasiekta, kad kompleksiniam paramos susiejimui, kuris būtų žemdirbiams nemažai kainavęs, taikomas pereinamasis laikotarpis. Taip pat pasiekta, kad ES šalys savo nacionalinių teisės aktų nuostatomis gali mažinti paramą gamybos nevykdantiems ūkininkams ir kitų svarbių dalykų.
Paskolų garantijų fondas lanksčiai prisitaiko
Žemės ūkio paskolų garantijų fondo direktorė Danguolė Čukauskienė kalbėjo, jog itin džiugu, kad nepaisant ekonominių sunkumų, nemažai kaimo žmonių nenuleidžia rankų, dalyvauja įvairiuose projektuose ir ima paskolas iš bankų. „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas 2008 m. kredito įstaigoms už žemdirbiams, kaimo verslininkams ir žemės ūkio produktų perdirbėjams išduotus 246,7 mln. Lt kreditų suteikė 464 garantijas už 145,2 mln. Lt. Palyginti su 2007 m., suteiktų garantijų suma išaugo 2,7 mln. Lt“, – informavo direktorė. Lietuvos ūkininkai, žemės ūkio bendrovės ir toliau išlieka pagrindiniai fondo garantijomis besinaudojantys klientai – jie sudaro apie 70 proc. visų klientų.
D.Čukauskienė atkreipė dėmesį, kad atsižvelgus į laikotarpio poreikius, buvo išplėstas garantijų gavėjų ratas. Garantijos teikiamos ir kaimo bendruomenėms, vietos veiklos grupės, mokslo ir studijų institucijoms, turinčioms gamybinius ūkius. Supaprastinta ir garantijų gavimo tvarka, o garantijos suma padidinta nuo 300 tūkst. Lt iki 4 mln. Lt. Be to, garantinis užmokestis sumažintas apie 30 proc. Garantijos teikiamos ne tik investiciniams kreditams bei apyvartinėms lėšoms, bet ir kredito linijai, ne tik bankams, bet ir kredito unijoms. Fondas bendradarbiauja su visais Lietuvoje veikiančiais bankais ir kredito unijomis.
Optimistinės prognozės
Itin optimistiškai į žemės ir maisto ūkio sektoriaus ateitį žvelgė Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas. Pasako jo, Lietuvos banko duomenimis, apie 70 proc. žemės ūkio įmonių finansinė būklė gera, 30 proc. – vidutinė. Ūkio šakų, kurioms dabar ypatingai sektųsi, nėra, tačiau beveik 80 proc. agrarinių įmonių padėtis gana rami, o prie bankroto artėjančių įmonių mažiausiai, palyginti su kitais ūkio sektoriais.
„Lietuvos žemės ūkis po krizės turėtų būti tarp laimėtojų. Manau, krizė pakeis Europoje ir Lietuvoje įsigalėjusį požiūrį, kad žemės ūkis “kuria mažą pridėtinę vertę”, – kalbėjo S.Kropas. Šiuolaikinės technologijos suteikia galimybę žemės ūkio ir miškininkystės produkciją naudoti techniniams tikslams. Tradiciniams energijos šaltiniams ieškoma pakaitalo – taip dar prieš krizę privertė elgtis sparčiai kilusios degalų kainos. Nors nafta vėl atpigo, tačiau pasaulio šalys, pasimokiusios iš praeities klaidų, neturėtų užmiršti alternatyviosios energijos. Panašu, kad žemė ir vanduo ateityje taps didelėmis vertybėmis, bus naudojami įvairiems techniniams reikalams, transportui.
Lietuvos bankų asociacijos prezidento S. Kropo manymu, būtent krizė gali tapti postūmiu dar daugiau investuoti į šias šakas. „Krizė paskatins valstybes aprūpinti savo rinką pačių išauginta ir pagaminta žemės ūkio produkcija, todėl neišvengiamai tam bus skirta kur kas daugiau dėmesio“, – optimistinėmis prognozėmis savo kalbą baigė S.Kropas.
