Lietuva priskiriama ES šalims, mažiausiai laukus tręšiančioms mėšlu. Tačiau žemės ūkio bendrovėms rašomos naujos ekonominės sankcijos už mėšlo bei srutų tvarkymo ir kitų aplinkosaugos reikalavimų nesilaikymą.
Vida Tavorienė VL žurnalistė
Žemdirbiams atstovaujačios organizacijos susirūpinusios, kad Aplinkos ministerijos parengtame Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte juridiniams asmenims numatytos ekonominės baudos už aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo pažeidimus labiausiai smogs gyvulius laikančioms žemės ūkio bendrovėms.
Prasilenkia su Vyriausybės programa
„Už tuos pačius nusižengimus galime būti net 3 kartus nubausti! Ar kas benorės užsiimti gyvulininkyste ir investuoti į šią sritį? Sugalvotos naujos sankcijos už aplinkos apsaugą reglamentuojančių nuostatų pažeidimus prasilenkia su Vyriausybės skelbiamu prioritetu gyvulininkystės sektoriui, kuris per pastaruosius 20 metų baigia nunykti“, – įsitikinę Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) ir Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) vadovai.
Jiems susidarė įspūdis, kad norėta kuo greičiau prastūmti pakeitimus, kur numatytos, žemdirbių akimis, drakoniškos sankcijos. Tačiau įstatymo pakeitimų rengėjams teko sėsti prie derybų stalo su žemdirbių organizacijų atstovais, siekiančiais, kad rengiamos įteisinti baudos būtų sušvelnintos.
Žemdirbių manymu, gresiančios ekonominės sankcijos stipriai atitrūkusios nuo realaus gyvenimo. „Numatyti pakeitimai negyvenimiški. Už menkiausius nusižengimus numatytos didžiulės baudos net neįspėjus. Jei aplinkosaugininkai net ir nedideliame plote rastų pamestos plėvelės gabalą ar špagatą, būtų skiriamos baudos. Jei, vežant mėšlą, jo pasibarstytų, – vėl didelės sankcijos. Juk tai gali būti netyčiniai atvejai, o baudėjams tai – nė motais“, – apie naujas aplinkosaugininkų pinkles žemės ūkiui pasakojo LŽŪBA direktorius Jonas Sviderskis.
Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte numatytos ekonominės sankcijos, kurios gali būti pritaikytos žemės ūkio įmonėms, yra nuo kelių šimtų iki keliolikos, keliasdešimties ar net 120 tūkst. litų. „Aplinkosaugininkų klausėme, kas atsitiko Lietuvoje, kad reikia šitaip drastiškai bausti. Juk tokios baudos gali sužlugdyti žemės ūkiu – gana jautria veikla tiek dėl gamtos sąlygų, tiek dėl subsidijavimo tvarkos – besiverčiančias įmones. Tačiau jie mums nepateikė rimtų argumentų“, – sakė LKAA vadovas Algis Baravykas, nesuprantantis aplinkosaugininkų užmojo bausti žemdirbius.
Mėšlas – tarša ar trąša?
Abiejų asociacijų vadovai pabrėžė, kad už pažeidimus gresiančios naujos sankcijos diskriminuoja juridinius asmenis, nes fiziniams asmenims, taip pat ir pareigūnams, remiantis Administracinių teisės pažeidimų kodeksu (ATPK), už tuos pačius nusižengimus taikomos kur kas mažesnės baudos. Štai už mėšlo ir srutų tvarkymo reikalavimų nesilaikymą Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte juridiniai asmenys gali būti nubausti nuo 500 iki 16 tūkst. litų bauda. Už netinkamą srutų ir mėšlo paskleidimą juridinius asmenis numatoma bausti nuo 500 iki 15 tūkst. litų, o fizinius asmenis – 300–1 500 litų bauda. Mažesnės ir pareigūnams ATPK nustatytos sankcijos – nuo 800 iki 4 000 litų.
Už mėšlo ir srutų laikymo, transportavimo ir perdavimo pažeidimus juridiniai asmenys būtų baudžiami nuo įspėjimo iki 16 tūkst. litų, fiziniai asmenys – nuo 100 iki 400 litų, o pareigūnai – nuo 200 iki 800 litų baudomis. Didžiausios baudos – iki 60 tūkst. litų, o už pakartotinį pažeidimą – iki 120 tūkst. litų – numatytos už veiklos vykdymą neturint Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimo. Neturint Taršos leidimo, baudžiama iki 20 tūkst., o už pakartotinį pažeidimą – iki 40 tūkst. litų bauda. O fiziniai asmenys už šiuos nusižengimus atsipirktų nuo 1 000 iki 2 000 litų bauda.
„Yra ūkininkų, kurių ūkiai panašūs į bendrovių, tačiau už tuos pačius pažeidimus jie sulauktų kelis kartus mažesnių baudų nei žemės ūkio įmonės. Akivaizdu, kad taip sudaromos nevienodos konkurencijos sąlygos“, – iškreiptą konkurenciją įžvelgė A.Baravykas. Anot J.Sviderskio, įteisinus dideles baudas už aplinkosaugos ir gamtos išteklių naudojimo pažeidimus, Lietuvos žemės ūkio bendrovėms bus sunkiau konkuruoti ir su kaimyninių šalių žemės ūkio produkciją gaminančiomis įmonėmis. „Kiek žinome, kaimyninėse šalyse tokių ekonominių sankcijų nėra“, – pastebėjo jis.
Žemdirbiai įsitikinę, kad mėšlas ir srutos yra trąša, o ne tarša. Anot jų, ši trąša būtina dirvai ir yra beveik vienintelė veiksminga priemonė prastėjančio Lietuvoje dirvožemio struktūrai gerinti. „Ar mėšlo ir srutų panaudojimas yra tręšimas, ar teršimas, gali būti subjektyviai vertinama. O tai gali brangiai atsieiti žemdirbiams“, – įsitikinęs A.Baravykas.
Sankcijos „iš lubų“
Pasak LKAA vadovo, nemažai siūlomų įtvirtinti sankcijų yra visiškai neproporcingos ir neadekvačios pažeidimų pavojingumui, o atsakomybė numatyta neįvertinus praktinių ūkinės veiklos aspektų. „Štai TIPK nurodyta, kiek įmonėje per metus gali susidaryti atliekų. Sakykime, kiaulių pašarai bus pradėti pakuoti į kitos rūšies ir kitokio svorio pakuotes, todėl gali padaugėti atliekų. Dėl priežasčių, kurios nedaro jokio reikšmingo poveikio aplinkai, įmonė būtų ne tik priversta pradėti TIKP leidimo pakeitimo procedūrą, kuri trunka ilgai ir reikalauja papildomų sanaudų, bet ir būti nubausta nuo 2 000 iki 5 000 litų, o už pakartotinį pažeidimą – iki 10 tūkst. litų bauda, jei po derybų su aplinkosaugininkais šios sankcijos nebūtų sumažintos“, – pavyzdį pateikė A.Baravykas. Jis įsitikinęs, kad lyg iš lubų buvo nukabintos ir sankcijos už klaidingus duomenis atliekų susidarymo apskaitoje. Toks suklydimas įmonei galėjo kainuoti nuo 5 000 iki 10 tūkst. litų. Po žemės ūkio įmonių interesus ginančių atstovų kritikos šios baudos buvo sumažintos.
„Sunku paaiškinti ir tai, kad už tokios apskaitos netvarkymą buvo numatyta bausti švelniau nei už klaidas, kurių galėjo būti apskaitoje. Neprotingai atrodė ir sankcijos už vėlavimą pateikti aplinkos monitoringo duomenis. Už tai norėta bausti nuo 3 000 iki 10 tūkst. litų baudomis, bet gali būti, kad ir jos bus švelnesnės, – šios ir daug kitų Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte numatytų sankcijų LKAA vadovui atrodė neadekvačios. – Gal taip siekiama įbauginti žemdirbius, kad, išvydę aplinkosaugininkus, jie imtų drebėti?“
A.Baravykui abejonių kelia ir tai, kad visiems juridiniams asmenims, nepriklausomai nuo jų dydžio, veiklos ir pelningumo, numatytos vienodos sankcijos. „Tokio pat dydžio bauda gali būti nubausti ir naftininkai, ir chemijos gamykla, ir nedidelė žemės ūkio įmonė. Didelės baudos gali sužlugdyti mažesnį gamintoją“, – įstatymo projekto rengėjų siūlymus kritikavo LKAA direktorius.
Baus tris kartus?
Žemės ūkio įmonių interesus ginančių organizacijų atstovai pateikė dar vieną argumentą, kodėl ekonominės sankcijos gali itin skaudžiai smogti žemdirbiams. „Už tą patį nusižendimą galime būti nubausti net tris kartus!“ – dėl žemės ūkio bendrovėms gresiančių baudų lavinos nuogąstavo J.Sviderkis. Jis priminė, kad, nesilaikant mėšlo ir srutų tvarkymo taisyklių, kaip ir kitų aplinkosaugos, valdymo, geros agrarinės būklės, taip pat ir augalų apsaugos priemonių naudojimo reikalavimų, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos žemdirbiams taiko griežtas finansines sankcijas – 5 proc. nuoskaitą nuo visos tiesioginių išmokų sumos. Įmonių vadovai gali būti baudžiami ir remiantis ATPK. Be to, atlyginti reikia ir už padarytą žalą gamtai.
LŽŪBA direktorius sakė, kad aplinkosaugininkus pavyko įtikinti kai kurias baudas sumažinti 2 kartus. Tačiau jie liko nepajudinami dėl baudų už mėšlo bei srutų tvarkymo pažeidimus. Dar susitarta, kad aplinkos sergėtojai atsiųstų raštišką paaiškinimą, dėl ko žada bausti. Įstatymo rengėjai aiškina, kad administracinių baudų taikymas juridinio asmens vardu veikiantiems fiziniams asmenims nėra efektyvi pažeidimų prevencija, nes išlaidų dėl paskirtos administracinės nuobaudos patiria tik individualūs asmenys (vadovai ar kiti atsakingi asmenys), o įmonė ar bendrovė ekonominio poveikio nepatiria.
Baudos šokiruoja
Bronius Markauskas, Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas
Aplinkosaugininkų sprendimai nepalankūs ir ūkininkams. Nors pastaraisiais metais jie pradėjo labiau įsiklausyti į mūsų išsakomus argumentus, problemų pakanka. Galima sutikti su žemės ūkio bendrovių nuogąstavimais, nes numatytas baudų dydis tikrai šokiruoja. O ūkininkai dabar susirūpinę dėl reikalavimo dengti skystojo mėšlo ir srutų rezervuarus. Kai juos statė, tokio reikalavimo nebuvo. O dabar reikia sukti galvas, kaip juos uždengti. Specialistai negali patarti, kaip įrengti stogą ant didelių rezervuarų. Gerai, kad gali būti naudojamos įvairios plaukiojančios dangos: tirštojo mėšlo, smulkintų šiaudų ir pan. Bet nebuvo įvertintos kitos galimybės kvapui mažinti. Pavyzdžiui, aš ūkyje naudoju bakterijas, kurios sumažina į aplinką išskiriamo amoniako kiekį. Dėl to mėšlo pluta paviršiuje nesusidaro, tačiau tarša gerokai sumažėja. Pagal nustatytas taisykles mėšlą privaloma tvarkyti ir nedideliuose ūkiuose. Galbūt tie reikalavimai nėra sudėtingi, bet, pasidairius po kitas ES šalis, apima kartėlis, kad mūsų šalyje jie pernelyg griežti. Dėl to niekas ir nesiveržia statyti naujų fermų. Tik už poveikio aplinkai vertinimą, priklausomai nuo fermos dydžio, gali prireikti pakloti iki 100 tūkst. litų.
