Niekaip nesibaigianti žemės reforma tapo viena didžiausių kliūčių ūkininkams didinti dirbamos žemės plotus. Pastaruoju metu imta svarstyti galimybė leisti jiems parduoti žemėtvarkos projektuose jau suformuotus valstybinės žemės sklypus. Deja, Vyriausybė delsia priimti palankų ūkininkams sprendimą, rašo "Valstiečių laikraštis".
Iniciatyvos dar kartą aptarti skaudų žemdirbiams žemės klausimą ėmėsi Žemės ūkio rūmai, surengę pasitarimą-diskusiją.
Laisvos žemės pakaks visiems
Šalyje jau grąžinta beveik 96 proc. žemės. Daugiausia žemės atkūrimo darbų likę Vilniaus, Trakų, Ignalinos, Molėtų, Šalčininkų rajonuose. Tačiau šiuose rajonuose patvirtintuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose praktiškai nėra pardavimui suprojektuotų žemės sklypų ir, kol neišspręstos žemės nuosavybės atkūrimo problemos, pradėti pardavinėti laisvą valstybinę žemės ūkio paskirties žemę nesirengiama (kaip, beje, ir likusioje Lietuvos dalyje).
Savivaldos organizacijų atstovai nelinkę toliau taikstytis su vėžlio tempais vykdoma žemės reforma, tapusia viena didžiausių kliūčių stipriems ūkiams plėstis. Jau dabar žinoma, kad žemės nuosavybės teisių atkūrimo darbai, kaip planuota, iki šių metų gruodžio 31 d. nesibaigs. Taigi žemės ūkio subjektų interesai ir toliau bus nesprendžiami. Jau keletą metų žemės grąžinimas projektuojamas ūkininkų iš valstybės nuomojamuose sklypuose. Dėl sustabdyto valstybinės žemės pardavimo šalies ūkiai nedidėja. Vidutinis valdos dydis Lietuvoje tesudaro apie 12 ha. Akivaizdu, kad tokio dydžio ūkis besinaudojantiems banko paskolomis bei ES parama yra per mažas. Tiesa, iki šiol ši problema iš dalies spręsta nuomojant žemės ūkio paskirties žemę iš valstybės ar įsigyjant ją iš privačių savininkų. Tuo tarpu efektyviai naudoti žemės ūkio paskirties žemę ir vystyti konkurencingą žemės ūkį galima. Tereikia Vyriausybei leisti ūkininkaujantiems parduoti laisvą valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, ypač vietovėse, kur sklypai jau suprojektuoti. Žemdirbiams skaudu, kad daugeliu atveju žemės nuosavybės teises siekia gauti perpirkę išvadas asmenys. Neabejojama, kad jie šią žemę vėliau brangiai parduos arba išnuomos.
Remiantis apskričių administracijų duomenimis, laisvos valstybinės žemės fondą, įvertinus visas išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinių perdavimo savininkams atkuriant jų nuosavybės teises, sudaro daugiau kaip 500 tūkst. hektarų, iš jų - 116 tūkst. ha miškų. Savivaldos atstovų teigimu, laisvos žemės yra pakankamai, kad būtų patenkinti ūkininkų poreikiai ir kartu sėkmingai vyktų nuosavybės teisių atkūrimo darbai. Taigi statistikos duomenys patvirtina, kad nėra jokio pagrindo delsti parduoti žemėtvarkos projektuose suformuotus valstybinės žemės sklypus. Tuo tarpu Vyriausybė žada nuomojamos valstybinės žemės likučius leisti parduoti tik nuo 2008 m. sausio 1 d.
Žemė - tik ją dirbantiems ūkininkams
"Valstybinę žemę reikėtų leisti parduoti tik ją dirbantiems, - įsitikinęs Apskričių vadovų sąjungos prezidentas, Šiaulių apskrities viršininkas Alvydas Šedžius. - Tam reikia kriterijų, padėsiančių atsijoti spekuliantus žeme. Su baime laukiame iš Vilniaus bei Kauno atkeliausiančių išvadų. Ar jos pirktos, ar nuosavos - vis tiek teks jų turėtojus "apiprekinti". A.Šedžius įsitikinęs, kad, leidus valstybinę žemę pardavinėti ūkininkams, tektų atidėti žemės grąžinimą jų savininkams. Juk dar niekam nepavyko vienu apsisukimu padaryti du. Taigi pirmiausia teks grąžinti žemę jos savininkams ir tik tada leisti ją pirkti ūkininkams. Be to, šiuo metu labai svarbu išsaugoti jau suprojektuotus sklypus, kurie atkuriant nuosavybę gali kaip kortų namelis sugriūti. Tai padaryti be atitinkamo Vyriausybės nutarimo tikrai nepavyks.
Pasak Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM direktoriaus Kazio Maskvyčio, nutarimas, kuris reglamentuoja valstybinės žemės pardavimą, kol kas nepriimtas, nes Vyriausybė neapsisprendžia, kaip tą pardavimą vykdyti. Prioritetas atgauti žemę yra išlikęs žemės savininkams. Neseniai Vyriausybė priėmė nutarimus, kurie turės įtakos tolesnei žemės reformai, t. y. bus leista parduoti žemę seniūnijose, kur, baigus žemės nuosavybės grąžinimo darbus, liks laisvos valstybinės žemės. "Ir toliau sieksime stambinti žemėvaldas, - sakė Žemės ūkio ministerijos sekretorius Kazys Sivickis. - Žemės ūkio paskirties žemė yra skirta produkcijai gauti, todėl ją pirkti turėtų tik tie, kurie ją dirba".
Posėdžio dalyviai diskutavo, kokių priemonių reikėtų imtis, kad jau daug metų iš valstybės nuomojantiems ir dirbantiems žemę ūkininkams pirmiausia būtų leista ją įsigyti. Taip pat vienbalsiai pritarta nuomonei stabdyti išvadų, tapusių nacionaline tragedija, judėjimą. "Žmonėms, pateikusiems išvadas, reikėtų nedelsiant pasakyti, ar jiems yra šansų gauti pageidaujamoje vietoje žemės, - mano Marijampolės apskrities viršininkas Albinas Mitrulevičius. - Kitu atveju reikia siūlyti alternatyvius kompensavimo variantus. Jei to nedarysime, žemės reforma tęsis iki begalybės, o kentės ūkininkai". Kad dėl užsitęsusios žemės reformos kenčia žemdirbiai, patvirtino ir ūkininkė Vaidutė
Stankevičienė iš Biržų rajono. "Mūsų krašte yra daug laisvos žemės, todėl nesuprantame, kodėl žemės reforma vyksta 16 metų ir nematyti jos pabaigos, - dėstė biržietė. - Nesuprantama, kur buvo ir žemės savininkai, jei iki šiol nesugebėjo susitvarkyti žemės nuosavybės dokumentų. Žemės reformos vilkinimas turi skaudžių pasekmių. Tad galiausiai Vyriausybė privalėtų apsispręsti dėl galutinės žemės grąžinimo savininkams datos". Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius Jonas Sviderskis taip pat įsitikinęs, jog žemės reforma be valdžios tvirtos rankos iš mirties taško nepajudės.
Meilė Taraškevičienė
