Vida Tavorienė
Pernai į savivaldybių biudžetus turėjo subyrėti 3,5 mln. litų apleistos žemės mokesčio, o iš viso Lietuvoje žemės mokesčio apskaičiuota 64,5 mln. litų. Tačiau kai kurie gyventojai nė nemano jo mokėti.
Žemės savininkų nuogąstavimai, kad pernai pakeista žemės mokesčio skaičiavimo tvarka stipriai kirs per kišenę, iš dalies subliuško. Daugeliui žemės mokesčiai drastiškai neišaugo, o kai kur – net sumažėjo. Kol kas nesiskundžia ir žemių savininkai, daugiau sumokėję už apleistas žemes. Tačiau ši tyla apgaulinga: ne vienas žemės savininkas didesnius mokesčius sumokėjo ne tik už neprižiūrėtas žemės ūkio naudmenas, bet ir už tuos plotus, kurie netinkami žemės ūkio veiklai, t. y. griovius, šlaitus, akmenynus, pelkynus ir pan. Vadinasi, didesni mokesčiai buvo nepagrįsti. Šiemet žemės mokesčiai dar augs.
Skolininkų ieško kaimynai
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (VMI) duomenimis, pernai žemės mokesčio mokėtojai į savivaldybių biudžetus turėjo sumokėti apie 64,5 mln. litų (2,5 mln. litų daugiau nei 2012 m.) žemės mokesčio. Įmonės turėjo sumokėti apie 9 mln. litų, o gyventojai – apie 55 mln. litų. Turėjo, tačiau gyventojai sumokėjo apie 4 mln. litų mažiau – 50,8 mln. litų. Daug gyventojų žemės mokesčio nemoka dėl savivaldybių nustatytų lengvatų (iš viso šalyje yra per 948 tūkst. žemės mokesčio mokėtojų, o šį mokestį moka apie 642 tūkst. gyventojų ir įmonių). Bet kai kuriems tautiečiams žemės mokestis – nė motais.
VMI paskelbė, kad daugiau nei 900 gyventojų ir 13 juridinių asmenų negalima išsiųsti žemės mokesčio deklaracijų, nes jie nenurodė gyvenamosios vietos ar buveinės adreso. „Jei mokesčių mokėtojų nepavyksta rasti pagal turimus adresus, viešai skelbiamas jų sąrašas. Pernai buvo nustatyta apie 1 000 tokių gyventojų, kurių dalis ir šiemet liko tame sąraše. Bendra žemės mokesčio skola – beveik 142 tūkst. litų, iš jų daugiau kaip 49 tūkst. litų – už 2013 metus“, – „Valstiečių laikraščiui“ komentavo VMI viršininko pavaduotoja Vilma Vildžiūnaitė.
Anot jos, paskelbus žmonių, kurie nesumokėjo žemės mokesčio, sąrašą, kai kuriuos valstybės skolininkus padeda rasti jų kaimynai ar pažįstami. Nemažai jų yra išvykę iš Lietuvos. Kai kurie žmonės, sužinoję, kad yra skolininkų sąraše, paskuba susimokėti. „Pavyzdžiui, gauname net iš JAV gyvenančių žmonių, kažkada išvykusių iš Lietuvos, tačiau čia vis dar turinčių nuosavybę, prašymų atsiųsti reikiamus duomenis mokesčiui sumokėti“, – sakė VMI viršininko pavaduotoja.
Botagas naudingas
Pernai ir žemės savininkai, ir ūkininkai daug triukšmavo dėl pakeistos žemės mokesčio skaičiavimo tvarkos. Žemės mokestis pradėtas skaičiuoti nuo vidutinės žemės rinkos vertės (anksčiau – nuo našumo balo), o apleistoms žemėms daugelis savivaldybių patvirtino maksimalų 4 proc. mokesčio tarifą. Didesni mokesčiai buvo apskaičiuoti daugiau kaip už 122 tūkst. apleistų ar nenaudojamų sklypų, o mokestis už apleistą žemę – per 3,5 mln. litų.
„Gerai, kad buvo susirūpinta apleistomis žemėmis. Štai prie magistralės Vilnius–Kaunas beveik neliko apleistų sklypų: kur anksčiau vešėjo piktžolės, dabar žaliuoja javai. Savininkai buvo priversti išnuomoti žemę. Pasirodo, botagas kartais būna naudingas“, – pastebėjo Kauno rajono ūkininkas Romas Majauskas.
Buvo nuogąstaujama, kad tramdant apsileidėlius ar žemės spekuliantus nukentės ir žemdirbiai, ypač ūkininkaujantieji priemiesčiuose. Į Kauno rajono tarybą išrinktas R.Majauskas sakė, kad šio rajono ūkininkai dėl žemės mokesčio neturėtų skųstis. „Tarybos nariai, tvirtindami žemės mokesčio tarifus ir koeficientus, siekė, kad žemės savininkams išliktų panašūs ar nedaug išaugę mokesčiai, išskyrus mokestį už komercinės paskirties ar apleistą žemę. Bet pasirodo, kad žemės mokesčiai net sumažėjo. Gal kur apsirikome“, – svarstė ūkininkas ir ilgametis Kauno rajono tarybos narys.
O štai Panevėžio apskrities žemės mokesčio mokėtojai į savivaldybių biudžetus pernai sumokėjo daugiau nei milijonu litų daugiau nei 2012 m. – beveik 8,5 mln. litų. Pasak Panevėžio apskrities VMI Mokestinių prievolių departamento direktoriaus Dariaus Kučinsko, daugiausia šio mokesčio surinko Panevėžio ir Pasvalio rajono savivaldybės (atitinkamai 2,2 mln. litų ir 1,7 mln. litų), o mažiausia – Panevėžio miesto savivaldybė (0,7 mln. litų). Daugiausia (1 700) apleistų sklypų buvo nustatyta Panevėžio rajone, o mažiausia (800) – derlingomis žemėmis garsėjančiame Pasvalio krašte.
Painiavos nesumažėjo
Lietuvos žemės savininkų sąjungos (LŽSS) Vilniaus skyriaus tarybos narė Rasa Bimbirienė pripažino, kad, išskyrus pavienius atvejus, drastiškai žemės mokesčiai neišaugo. „Pernai nieko baisaus neįvyko, tačiau žemės savininkų nerimas niekur nedingo. Juk žemės mokestinės vertės skaičiavimui nustatytas 5 m. pereinamasis laikotarpis. Tai reiškia, kad kasmet mokestis augs po 20 proc., kol 2017 m. pasieks 100 proc. Tada ir bus šokas“, – priminė R.Bimbirienė.
Pernai interneto erdvėje paskelbus apleistų žemių žemėlapį, daugelis žemės savininkų stvėrėsi už galvų. Prie apleistų žemių buvo priskirta daug naudmenų, kurių neįmanoma dirbti, miškų apsodintų plotų ir pan. Valstybės žemės fondo atstovai pripažino, kad buvo sulaukta tūkstančių skundų. Daug klaidų ištaisyta, tačiau nemažai darbo yra ir šiemet.
R.Bimbirienė pabrėžė, kad dėl naujos žemės mokesčio skaičiavimo tvarkos pernai buvo daug painiavos ir neaiškumų. Ir šiemet jų nesumažėjo. „Bėda ta, kad valstybės institucijos nesusikalba. Valstybės žemės fondas neturi visų duomenų apie žemės ūkio naudmenas. Todėl prie apleistų žemių buvo priskirta nemažai nenaudojamų naudmenų, t. y. netinkamų žemės ūkio veiklai. Taigi žmonėms teko daugiau mokėti už pelkėtas vietas, skardžius, paupius ir pan. Kas pamatė tokias klaidas apleistų žemių žemėlapyje, tam buvo ištaisyta.
Tačiau daug kas negalėjo pamatyti ir išvengti nepagristai didesnio mokesčio“, – aiškino LŽSS atstovė. Didesnį 4 proc. tarifą už kai kuriuos plotus teko mokėti Jurbarko rajono ūkininkų sąjungos pirmininkui Raimundui Jovarauskui. Tačiau tų ūkininko plotų apleistais niekaip nepavadinsi. „Norėjome bausti apsileidėlius, bet nukentėjo ir tie, kurie dirba žemę“, – rankomis skėsčiojo vyras. Anot jo, turbūt visi ūkininkai turi šlaitų, paupių ir panašių plotų, kurių negali nei arti, nei ką kitą juose veikti. Ir jo valdose tokių yra.
Bet ūkininkas nesikremta, kad sumokėjo daugiau žemės mokesčio. „Tos nenaudojamos žemės gabalėliai nedideli, tad ir mokestis nedaug didesnis. Be to, mokesčiai patenka į vietos iždą, tad nieko blogo. Kitas vertus, jei apie nenaudojamus plotus būčiau laiku informavęs pareigūnus, jie nebūtų priskirti prie apleistos žemės. Tačiau tą terminą praleidau“, – aiškino R.Jovarauskas.
R.Bimbirienė atkreipė dėmesį, kad dar daugiau problemų kyla dėl miestuose esančios žemės apmokestinimo. „Kas yra nenaudojama žemės ūkio paskirties žemė, apibrėžta įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Tačiau dėl kitos paskirties nenaudojamos žemės daug neaiškumų, nes tai palikta nustatyti kiekvienai savivaldybei. Tad vieni vietos politikai traktuoja vienaip, kiti – kitaip. O taip neturėtų būti. Tikėjomės, kad Seimas dar rudens sesijoje imsis svarstyti ir šių, ir kitų pataisų, žadėjo sumažinti maksimalų žemės mokesčio tarifą, tačiau pataisos įstrigo“, – pastebėjo LŽSS atstovė.
Nuomos kainos pranoksta išmokas
Pasak LŽSS tarybos pirmininko Gintaro Nagulevičiaus, žemės mokestis kasmet didės, o pasibaigus pereinamajam 5 metų laikotarpiui gali daug kam tapti nepakeliama mokesčių našta. 2013 m. žemės aro mokestinė vertė, palyginti su 2012 m., padidėjo, o iš 2013 m. mokestinės vertės atimama 80 proc. (2014 m. – 60 proc., 2015 m. – 40 proc., 2016 m. – 20 proc.) vertės padidėjimo. 2017 m. lengvatų nebeliks.
„Žemės ūkio paskirties žemės mokesčiui pereinamuoju laikotarpiu uždėtos „lubos“: už vieną hektarą jis negali būti didesnis nei 100 litų. O už kitą žemę mokestis neribotai gali augti. O kas bus 2017-aisiais, kai neliks lengvatų? Žemės nuomos kainos tiek nekils, nes ir tiesioginės išmokos labai nedidės, tad žemės savininkams mokestis gali tapti nemenka našta“, – samprotavo G.Nagulevičius.
R.Majauskas pastebėjo, kad kai kur Lietuvoje žemės nuomos kainos jau dabar pranoksta tiesioginių išmokų dydį. „Kai kur hektaras nuomojamas už 200–300 litų, o kur našesnės žemės ir didelė ūkininkų konkurencija, tenka mokėti po 400–500 litų. Nustebino atvejis, kai Šiaurės Lietuvoje viena žemes valdanti bendrovė iš ūkininko užsiprašė 600 litų nuomos. Jei žemę laisvai galės pirkti užsieniečiai, konkurencija išaugs ir nuomos kainos gali dar pakilti. Taip jau yra Lenkijoje, kur ūkininkams neužtenka išmokų už žemės nuomą“, – prognozavo ūkininkas.
Komentaras Nesusipratimų bus mažiau
Ramūnas Mockevičius, atliekantis Valstybės žemės fondo direktoriaus funkcijas
Kiekvienas netikslumas, jei jis buvo pagrįstas, ištaisytas. Tad tie, kurie kreipėsi, nepagrįstų didesnių mokesčių neturėjo gauti. Iki liepos 1 d. buvo gauta daugiau kaip 8 000 prašymų dėl netikslumų. Ir vėliau juos registravome bei taisėme. Sujudimas buvo ir po to, kai žmonės gavo žemės mokesčio deklaracijas. Apleistų žemės ūkio naudmenų plotai nustatomi nuotoliniais kartografavimo metodais, t. y. interpretuojant Lietuvos teritorijos spektrinius žemės paviršiaus vaizdus iš dirbtinio Žemės palydovo. Žemės mokesčiui apskaičiuoti naudojami pagal Apleistų žemės ūkio naudmenų plotų nustatymo tvarkos aprašą nustatyti ir apdoroti apleistų plotų duomenys. Atsižvelgiant į pernykštę patirtį, šis aprašas buvo kiek patobulintas. Štai paupiai ir paežerės, dėl kurių buvo bene daugiausia skundų, šiemet nepateks į apleistų plotų kategoriją. Tikimės, kad ir kitų nesusipratimų bus mažiau.
