Sėkmingai įsisavinamos Europos Sąjungos paramos lėšos bei išspręsta paskolų problema tapo galingu Lietuvosžemės ūkio pažangos varikliu, teigia Žemės ūkio ministerija.
Investuos į techniką bei atsinaujinančius energijos šaltinius
Šalies ūkininkams net ir sunkmečiu sudarytos palankios sąlygos daryti investicijas. Tokias galimybes jiems suteikė pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programą (KPP) teikiama parama bei per finansinius tarpininkus – kredito įstaigas pradėtos teikti lengvatinės paskolos investiciniams projektams.
Kad tai ne tuščios pagyros, o realybė, liudija ir Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Žemės ūkio technikos ir paslaugų sektoriaus atlikta apklausa. Ji buvo vykdoma pavasarį vykusios žemės ūkio parodos „Ką pasėsi 2010“ metu.
Apklausos duomenimis, šiais metais vykdyti investicijas į žemės ūkio techniką planuoja 87,5 proc. apklaustų žemdirbių arba 19 proc. daugiau negu praėjusiais metais.
Daugiausia žemdirbių planuoja pirkti žemės dirbimo mašinas bei padargus (50 proc. apklaustųjų ) bei traktorius (47,9 proc.).
20,8 proc. apklaustų žemdirbių ketina įsigyti pesticidų purkštuvą, 16,7 proc. – sėjamąją, 12,5 proc. – krautuvą, po 10,4 proc. – mineralinių trąšų barstomąją ir žolinių pašarų ruošimo techniką, tik 4,2 proc. – javų derliaus dorojimo techniką.
Tuo tarpu niekas iš apklaustų žemdirbių neplanuoja investuoti į cukrinių runkelių, bulvių ir linų derliaus dorojimo techniką.
Be investicijų į žemės ūkio techniką, kita ryški tendencija – augančios investicijos į atsinaujinančius energijos šaltinius. Jas šiemet vykdyti planuoja 25 proc. apklaustų žemdirbių arba 21,4 proc. daugiau negu pernai.
Žemė traukia labiau nei pastatai
Apklausos duomenimis, šiek tiek daugiau kaip 35 proc. apklaustųjų (24,8 proc. mažiau negu 2009 m.) planuoja investuoti į žemės ūkio pastatus.
Į žemės ūkio produkcijos perdirbimo įrangą šiais metais planuoja investuoti tik 2,1 proc. apklaustų žemdirbių, arba net 92,1 proc. mažiau negu 2009 m.
Investicijas į kitas sritis (pvz., žemę) planuoja net 81,3 proc. apklaustų žemdirbių, arba net 2,3 karto daugiau negu praėjusiais metais.
„Pakalbėjus su ūkininkais, susidaro įspūdis, kad kiekvieno lietuvio svajonė – įsigyti žemės, matyt, ne veltui esame vadinami žemdirbių tauta“, – sakė apklausą vykdęs vyr. specialistas.
Dauguma (68,8 proc.) apklausoje dalyvavusių responentų savo ūkiuose vysto augalininkystę, ketvirtadalis (25 proc.) – mišrių ūkių savinininkai, 6,8 proc. – verčiasi gyvulininkyste.
Iki 50 ha dydžio respondentiniai ūkiai sudarė 27,1 proc., nuo 51 iki 100 ha – 16,7 proc., o nuo 101 iki 500 ha – 41,7 proc. Nuo 501 iki 1 000 ha dydžio respondentinių ūkių buvo 6,2 proc., o didesnių kaip 1 000 ha – 8,3 proc.
Nesustoti leido ES parama
Apklausą organizavęs Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vyriausiasis specialistas Remigijus Zinkevičius pažymėjo, kad žemės ūkio investicijas ypač skatina Europos sąjungos teikiama parama.
„Ypač palankios sąlygos investuoti buvo sudarytos paramą pradėjus teikti supaparastinta tvarka iki 150 tūkstančių litų. Ši naujovė atvėrė kelius atnaujinti, plėsti ir modernizuoti ir vidutinius, ir netgi smulkius ūkius. Apklausos metu kalbantis su ūkininkais, ne vienas tvirtino, kad be paramos nebūtų įsigyjęs modernios technikos, galėjęs plėsti verslą, didinti darbo našumą, kelti produkcijos kokybę. Neginčijama, kad 50-60 proc. intensyvumo siekianti parama – ūkiui didelis dalykas“, – sakė R.Zinkevičius.
Pareiškėjų palankiai įvertinta supaprastinta paramos teikimo tvarka taikoma nuo praėjusių metų. Supaprastinta paramos teikimo tvarka smulkiems investiciniams projektams teikiama, kai prašomos paramos suma yra ne didesnė kaip 150 000 Lt.
Gelbsti lengvatinės paskolos
Kad parama būtų įsisavinta kuo efektyviau ir pasiektų dar daugiau pareiškėjų, Žemės ūkio ministerija nuolat tobulina paramos teikimo tvarką.
Be to, didelis darbas buvo atliktas ir ieškant galimybių, kad sunkmečiu ūkininkai galėtų palankiomis sąlygomis gauti paskolas.
Nuo praėjusių metų pabaigos žemės ūkio subjektams, įgyvendinantiems investicinius projektus, suteikta galimybė gauti lengvatines paskolas tiek litais, tiek eurais. Šios finansų inžinerijos priemonės tikslas - sukurti palankesnes žemės ūkio sektoriaus finansavimo galimybes bei greičiau ir efektyviau įsisavinti KPP lėšas.
Šiuo metu lengvatines paskolas ūkininkams ir žemės ūkio įmonėms teikiamos per Paskolų fondo atrinktus 8 komercinius šalies bankus ir 8 kredito unijas. Šios kredito įstaigos lengvatinius kreditus teikia ūkio subjektams, dalyvaujantiems KPP priemonėse „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ bei „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“.
Paramos paskolomis per du jau įvykusius finansinių tarpininkų atrankos etapus „Žemės ūkio valdų modernizavimo“ priemonei skirta 124,4 mln. litais, „Žemės ūkio produktų perdirbimo ir pridėtinės vertės didinimo“ priemonei – 24,8 mln. litais.
Žemės ūkio ministerijos informacija
