Nors ūkininkai ketina atvirai žlugdyti vieną pieno sektoriaus bendrovę, Konkurencijos taryba, rodos, bus bejėgė. Pieno gamintojų deklaruojami planai išstumti iš rinkos vieną perdirbimo bendrovę gali pažeisti bent keletą Konkurencijos įstatymo straipsnių. Tačiau perdirbėjai nemano, kad ūkininkams pavyks prisiūti kartelinį susitarimą, rašo pirmadienio "Respublika".
Trečiadienį žemdirbių sudarytas susitarimas gali prieštarauti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio (Konkurenciją ribojančių susitarimų draudimas) punktams. Anot perdirbėjų, eliminavus vieną bendrovę pieno supirkimo kainos gali ne tik nepakilti, bet ir sumažėti. O ūkininkai esą tik gilina konfliktą.
Įstatymo žabangose
Konkurencijos įstatymas nurodo keletą draudžiamo susitarimo formų. Draudžiama susitarti „tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas“, „nustatyti tam tikros prekės gamybos ar pardavimo kiekius“, „panašaus pobūdžio sutartyse taikyti nevienodas (diskriminacines) sąlygas atskiriems ūkio subjektams ir tuo sudaryti jiems skirtingas konkurencijos sąlygas“ ir „iš kitų ūkio subjektų reikalauti papildomų įsipareigojimų, kurie pagal savo komercinį pobūdį ar paskirtį nėra tiesiogiai susiję su sutarties objektu“.
Visi šie įstatymo punktai gali būti pažeisti, jei žemdirbiai įgyvendins savo ultimatumą. Mat du stambiausi pieno kooperatyvai viešai deklaruoja siekį kelti pieno supirkimo kainas, vienai įmonei grasina nebetiekti pieno (t.y. „nustatyti tam tikros prekės gamybos ar pardavimo kiekius“), kitoms įmonėms jį tiekti (taip diskriminuojant vieną įmonę) ir reikalauti aukštesnių supirkimo kainų, o tai gali būti traktuojama kaip papildomų įsipareigojimų reikalavimas.
Kooperatyvai karteliui per maži
Vis dėlto perdirbėjai abejoja, ar dviejų stambiausių žemdirbių kooperatyvų - „Pieno gėlės“ ir „Lietuviško pieno“ - susitarimas gali būti traktuojamas kaip kartelis. Esą kooperatyvai, nors ir dideli, yra per maži, kad jų susitarimas darytų lemiamą įtaką rinkai.
„Kartelis - sąvoka, dažniausiai taikoma rinkoje koncentruotam subjektui. Žemdirbių yra labai daug, gausybė smulkių gamintojų. Ten žodis „kartelis“, manau, niekaip neprilips. Nė vienas kooperatyvas rinkoje nesudaro valstybės nustatytų ribų, kad turėtų didelę įtaką. Jie vis tiek yra maži“, - „Respublikai“ teigė AB „Pieno žvaigždės“ vykdomasis direktorius Linas Sasnauskas.
L.Sasnauskas taip pat akcentavo, kad ūkininkai turi suvokti esantys verslininkai, o ne valstybės išlaikytiniai.
„Mes esame vieno verslo dalyviai. Tiek žemdirbiai, tiek perdirbėjai gyvena tais pačiais rinkos dėsniais. Pieno verslas yra pieno verslas. Nežiūrėkime į žemdirbį kaip į socialiai remtiną asmenį. Jeigu jie turi pieno verslą, jie yra verslininkai. Jie turi suprasti, kas dedasi rinkoje“, - įsitikinęs pašnekovas.
„Mūsų pirmojo pusmečio rezultatai - tikri skaičiai. Yra nuostolis, vadinasi, mes uždirbame mažiau, nei kainuoja pagaminti produktus. Žemdirbiai tuo netiki. Mes šnekamės su žmonėmis, kurie visiškai nesupranta, kas yra konkurencija“, - pridūrė L.Sasnauskas.
„Žemdirbiai gilina konfliktą“
Pasak jo, net mėginimai sužlugdyti vieną sektoriaus bendrovę nepakels kainos aukščiau rinkos leidžiamo lygio. „Rinka nulemia, kiek galime mokėti už žaliavinį pieną. Įmonės neuždirba pajamų eksporto rinkose, į kurias išvežame apie 60 proc. visų gaminių. Kainos ten yra nukritusios. Tai jeigu įmonė neuždirba, iš kur ji gali paimti resursų ir mokėti jų norimą kainą?“ - retoriškai klausė L.Sasnauskas.
Esą žemdirbių užmojai sužlugdyti vieną ar keletą bendrovių padėties jokiu būdu nepagerins. „Dieve mano, žemdirbiai patys gilina konfliktą. Užuot žiūrėję realybei į akis, sprendimo ieško ten, kur jo nėra“, - kalbėjo „Pieno žvaigždžių“ vadovas.
Pašnekovo žodžiais, perdirbėjai dėl nuo jų nepriklausančių veiksnių gali atsidurti tarp kūjo ir priekalo. „Jeigu mes daug išvešime į Rusiją, o Rusija dėl politinių priežasčių uždraus mūsų produktų įvežimą, mes iš tos šalies pajamų neturėsime. Tada žemdirbiai smogs mums peiliu į nugarą, sakydami: „Jūs mums mažai mokat - mes jus įvarysim į bankrotą“, - skundėsi verslininkas.
„Respublikos“ žiniomis, Konkurencijos taryba jau rugsėjį turės rezultatus tyrimo, kuriuo siekia išaiškinti situaciją pieno sektoriuje.
Sigitas Cemnolonskis, Konkurencijos tarybos narys:
Jeigu bus kartelis, be abejo, bausime. Bet dabar tikrai nesiryžčiau sakyti, kad ten yra kažkoks kartelinis susitarimas. Jeigu kažkas (pieno gamintojų veikloje - aut. past.) išryškėtų, be abejo, tai tirsime.
Situacija rinkoje tiriama, kainas dabar vertiname ir analizuojame situaciją. Kol kas tyrimas apsiriboja perdirbėjais ir prekybininkais. Žiūrėsim, kaip bus toliau.
Bronius Markauskas, Žemės ūkio rūmų pirmininkas:
Faktas, kad pati rinka turi viską sutvarkyti, ir mes patys esame žiopliai. Nemanau, kad žemdirbių planai kaip nors pažeis įstatymus. Juk pieną parduodu tam, kam noriu.
Be to, tai tik preliminarūs svarstymai - pieno netiekti vienai įmonei ketinama tik maždaug lapkričio-gruodžio mėnesiais. Tikiuosi, iki to laiko situacija pieno rinkoje pasikeis. Dar nereikia visko priimti už gryną pinigą.
Žemdirbių sąnaudos labai skirtingos. Stambesni ūkiai daug investuoja, ir jų sąnaudos didesnės. Šiandien juos tenkintų ne mažesnė kaina kaip 1,20 lito už kilogramą natūralaus pieno (šiuo metu rinkos vidurkis siekia apie 80 centų - aut. past.). Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina Europos Sąjungoje šiuo metu yra apie 1,19 lito už kilogramą.
Klausimas - ne ko norime ar nenorime. Tai yra išgyvenimo klausimas. Keletą mėnesių kainos buvo geros, ir ūkininkai iš karto pradėjo investuoti, paėmė paskolas. O su dabartinėmis kainomis ir tokia finansine našta tikrai daug ūkių negali išgyventi.
Suprantame ir perdirbėjus, ir su jais visą laiką kalbamės. Bet kažkas tą mazgą turi išnarplioti. Šiuo atveju vis dėlto didžiausią vaidmenį vaidina prekybos tinklai. Bet patys perdirbėjai nenori su jais aiškintis, nes gali būti išspirti iš lentynų.
Nelabai tikimės ko nors gero (iš Konkurencijos tarybos - aut. past.). Jau ne pirmas toks tyrimas. Faktas, kad pati rinka turi viską sutvarkyti, ir mes patys esame žiopliai. Kol mes nesusivienysime, neeksportuosime pieno ir nepradėsime patys gaminti pieno produktų, tol situacija nesikeis. Bus tik abipusiai kaltinimai ir nepasitenkinimas.
Kooperacija - kaip keiksmažodis. Jau ne vienus metus žemdirbius skatiname. Dabar, rodos, atsiranda projektų, atsiranda noro. Geriausias momentas kooperacijai yra būtent tada, kai mažos kainos. Tik taip galima ką nors padaryti. Viena valdžia darys vienaip, kita - kitaip.
Bandysime per ateinančias dvi savaites susitikti su visų stambiųjų pieninių vadovais, galbūt tarpininkausime jiems tariantis su prekybos tinklais.
Šarūnas ČERNIAUSKAS
