Ateinantį šaltąjį sezoną gyvenimas gresia pabrangti ne tik dėl ateinančio euro. Šalnoms ir kenkėjams nuniokojus vaismedžius ir daržus, ateinančią žiemą net lietuviškas raudonšonis obuolys gali kainuoti tiek, kiek ispaniškas apelsinas. Kainų grimasomis domėjosi Inga Kontrimavičiūtė.
Daržovės pabrango
Ateinantį šaltąjį sezoną gyvenimas gresia pabrangti ne tik dėl ateinančio euro. Sodininkai su daržininkais stveriasi už galvų – per pastaruosius kelis dešimtmečius tokios skurdžios vasaros dar nėra buvę. Šalnoms ir kenkėjams nuniokojus vaismedžius ir daržus, ateinančią žiemą net lietuviškas raudonšonis obuolys gali kainuoti tiek, kiek ispaniškas apelsinas.
Žemdirbiams dejuojant dėl prasto derliaus, ūkininkų turgeliuose lietuvišką produkciją išstumia lenkiškos daržovės, o už Lietuvos šiltnamiuose užaugintus agurkus jau mokama dvigubai brangiau nei pernai.
„Jau matome, kad nebus šiais metais gero derliaus. Pernai sodininkai neturėjo kur dėti kriaušių, slyvų, o šią vasarą sodai tušti. Kasmet mėlynėmis prekiaujanti moteriškė pernai po du kibirus iš miško parsiveždavo, šįmet džiaugiasi vos keturis litrus pririnkusi“, – „Sekundei“ dėstė turgavietės „Tau, žemdirby“ direktorė Sigita Šukienė.
Anot jos, vietinių ūkininkų užauginta produkcija šį sezoną pastebimai brangesnė. Pernai tokiu metu už kilogramą agurkų prašę 1,5 Lt dabar žemdirbiai kainą pakėlė iki 3 Lt. S. Šukienė abejoja, ar dar verta tikėtis daržovių pigimo. Gerų naujienų nėra ir miško uogų mėgėjams. Už litrą mėlynių Panevėžio turgavietėse prašoma apie 12 litų, tai yra net 5 Lt brangiau nei pernai.
Lenkiški pomidorai virsta lietuviškais
Jau dvidešimt metų Panevėžio turgavietėse savo užaugintomis daržovėmis prekiaujanti ūkininkė Kristina Štarolienė iš Sidabravo, Radviliškio rajono, sako, kad šios vasaros orai ypač netinkami agurkų ir pomidorų augintojams.
„Jei naktį temperatūra mažesnė nei 14 laipsnių, agurkai nebeauga. Daržams pakenkė ir dideli karščiai, iškepę nukrito agurkų žiedai. Su pomidorais irgi sunku – ligos puolė , užsimezgę pomidoriukai išbyrėjo, nes buvo per šalta“, – ūkininkų bėdas vardijo K. Štarolienė.
Daržovių augintoja neslepia, kad veikiausiai šią vasarą net turguje agurkų pigiau nei po 2,5 Lt nusipirkti nebeteks.
Už Sidabrave užaugintus pomidorus ūkininkė prašo 4–5 Lt, priklausomai nuo veislės. K. Štarolienė spėja, kad iš jų šiemet neužsidirbs. Kainą verčia nuleisti turgų užvertusi lenkiška produkcija, ant prekystalių pateikiama kaip užauginta Lietuvos šiltnamiuose.
„Lenkijoje urmu pomidorus perka po 1,5 lito už kilogramą, o atvežę į turgų parduoda kaip lietuviškus. Turgavietėse lenkiškais prekiaujama tol, kol neatsiranda lietuviškų: pomidorai lieka tie patys, tik kilmės šalis perrašoma“, – verslo užkulisius atskleidžia K. Štarolienė.
Anot ūkininkės, atskirti lenkišką pomidorą nuo užauginto vietos ūkininkų nesudėtinga: net vienu metu šiltnamyje nuskinti lietuviškieji niekada nebus idealiai vienodi.
„Pirkite pomidorą ne pagal grožį ir žinosit, kad lietuvišką nusipirkot. Juk ne į sekciją, o į skrandį dėsit“, – pataria turgaus prekeivė.
Sąnaudas išaugino kenkėjai ir orai
Oro sąlygos ir kenkėjai savo juodą darbą nudirbo ir soduose. Dembavos medelyno vadovė Vitalija Kuliešienė skaičiuoja, kad šįmet iš 100 ha sodo gali būti priskinta apie 500 tonų derliaus, tai yra net keturiskart mažiau nei pernai.
„Labai įspūdingi metai. Per mano 37-erių metų darbo praktiką ši vasara sunkiausia“, – pripažįsta V. Kuliešienė.
Anot jos, pusę šiųmečio derliaus sunaikino gegužės vidury obelų žiedus pakandusios šalnos, vėliau sodą nusiaubė užmegztus obuoliukus iškirtusi birželį per Panevėžį praūžusi kruša.
Šįmet kaip niekad daug rūpesčių pridarė gegužę, kai sodai labiausiai pažeidžiami, didžiulių karščių ir drėgmės prišaukti kenkėjai, naikinantys ūglius, žiedus ir vaisių užuomazgas.
Sodininkystei itin nepalankios šiųmetės sąlygos gerokai išaugino savikainą.
„Derlius nedidelis, o darbo tenka įdėti kaip niekada daug“, – sako V. Kuliešienė.
Medelyno vadovė prognozuoja, jog šįmet įmonė nebus pajėgi pasiūlyti pirkėjams obuolių už pernykštę kainą, vidutiniškai 1,5 Lt.
Rinkoje karaliauja lenkiški obuoliai
Šiemet nuostolius jau skaičiuojantiems pramoninių sodų augintojams kilpą neria ir konkurentai iš Lenkijos. Nors Lietuva – sodų kraštas, pasak V. Kuliešienės, lietuviški obuoliai užima vos 10 proc. šalies rinkos ir visada yra brangesni už atvežtinę produkciją.
Anot medelyno vadovės, toks paradoksas neišvengiamas jau vien dėl kaimyninėse valstybėse verslui sudarytų nevienodų sąlygų. Lenkijoje sodų augintojai už parduotą produkciją į šalies biudžetą sumoka 7 proc. PVM, kai Lietuvoje sodininkams tenka nuo gautų pajamų valstybei atseikėti 21 proc.
„Visada sakiau ir sakysiu, kad labai neteisinga taikyti vienodą 21 procento PVM ir sodininkams, ir daržininkams, nors produkcijos savikaina gerokai skiriasi. Kopūstų, morkų, bulvių derlius imamas mechanizuotai, bet dar niekas nesukūrė mašinos, skinančios obuolius. Maža to, sodus reikia ne tik tręšti, purkšti, bet dar ir genėti“, – aiškina V. Kuliešienė.
Dembavos medelyno produkcija realizuojama įmonės firminėje parduotuvėje arba ūkininkų turgeliuose. Vadovės teigimu, prekybos centrai Lietuvos sodininkams neprieinami dėl obuolių kainą sukeliančių milžiniškų antkainių, siekiančių net 130 proc. kartu su PVM.
„Kad kuo ilgiau pirkėjams galėtume pasiūlyti obuolių, sandėliuojame saugyklose, kur ištraukiamas deguonis ir vaisiai tarsi užmigdomi. Mūsų obuoliai skanūs, tik vizualiai atrodo ne tokie idealūs, kaip chemija nupurkšti atvežtiniai“, – tikina V. Kuliešienė.
Kenkėjus pripratino prie chemijos
Algirdas Amšiejus
Aleksandro Stulginskio universiteto docentas, mokslų daktaras
Šįmet derliaus soduose nėra, nes šventas Petras gegužės viduryje pagrūmojęs paleido tokias šalnas, kokių gyvenime sodininkai nėra matę. Ir būtų purškę sodus ar ne, derliaus vis tiek nebūtų išsaugoję. Dar ir žiema šiemet buvo labai maloni peržiemoti kenkėjams, o didysis jų sprogimas įvyko balandžio pabaigoje – gegužės vidury, kai užkepino beveik 30 laipsnių. Šiųmetis subtropinis klimatas idealiai tinkamas kenkėjams daugintis.
Bėda, kad sodininkai, daržininkai amarus pripratino prie chemikalų – ir šie jų nebeveikia. Visi ilgą laiką buvo įpratę purkšti „Actaro“ preparatu, kuris susikaupia ne tik vaisiuose ir lapuose, bet netgi kamiene. Ne be reikalo bulves nupurškus „Actaru“ traškučiuose buvo rasta chemikalų.
Šis preparatas prieinamas tik profesionalams, naudojamas ten, kur nėra vaisių. Kai jo naudojimą mėgėjams nutraukė, visi sodininkai pradėjo verkti, kad soduose lapai raitosi. Bet ką valgome ir kas atsitinka mūsų kelioms kartoms, niekas nekreipia dėmesio.
Yra pakankamai kitų cheminių preparatų, tinkamų nuo amarų. Sodininkai mėgėjai gali naudoti ir žaliąjį muilą. Tik reikia gerokai daugiau pavargti, o ne vieną kartą nupurškiau – ir visą vasarą sudiev. Tokie tinginiai turėtų klevus auginti, visai purkšti nereikės.
Dabar, jau įpusėjus vasarai, purkšti nuo kenkėjų nebėra prasmės. Patys kenkėjai jau stabdo savo dauginimąsi, puola nebent dar labai jaunus medelius, bet derančiuose soduose jų karta jau baigėsi.
Nereikia baimintis, kad šįmet susuktais lapais vaismedžiai per žiemą neišgyvens. O, pavyzdžiui, trešnių, kurių augimą amarai sulėtino ir ūgliai vietoj 70 išaugo vos 20 centimetrų, kitąmet turėtų būti labai geras derlius. Bet amarų apsėstos obelys. Jei nieko nedarysime, atvirkščiai, kitąmet gali būti be obuolių.
Kai ligonis negali maisto pasisavinti per skrandį, gydytojas skiria lašinę. Taip reikia elgtis ir su vaismedžiais. Per dirvą tręšti nebegalima, bet per lapus patręšti būtina. Įdėkite 100 gramų karbamido į 10 litrų vandens ir pamatysite, kas atsitiks! Per žalius lapus medis pasiims maisto injekciją ir kitais metais neturėsite jokių problemų: gerai peržiemos ir, oi, kokį derlių ves. Tik svarbu suspėti patręšti iki liepos 25-osios. Vėliau to daryti jokiu būdu nerizikuokite. Patręšę po šventos Onos paskatinsime augimą, medelis norės augti ir nebespės pasiruošti žiemai.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
