Gigantiško danų kiaulių komplekso Mažeikiuose nebus! Tokia žinia jau dvi dienas džiaugiasi Bugenių apylinkių žmonės, pagaliau sulaukę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) nutarties, palikusios galioti rajono tarybos draudimą Bugeniuose danams plėsti kiaulininkystės kompleksą. LVAT nutartis galutinė ir neskundžiama.
Žemaičiai dar kartą parodė, kad jie ne iš kelmo spirti. Ketverių su puse metų prireikė įrodyti, kad Mažeikių rajono tarybos sprendimai tvarkytis savo valdose taip, kaip nori vietos gyventojai, yra aukščiau už gigantiška mėšlide paversti Lietuvą užsimojusių danų kiaulininkų siekius.
„Taip, tai yra precedentas ir pavyzdys kitoms bendruomenėms, tikėkimės, kad į Strasbūrą danai nesikreips, - neslepia pergalės džiaugsmo vienas Bugenių bendruomenės vadovų Stanislovas Skurvydas. - Kitų rajonų savivaldybės gali imti pavyzdį iš Mažeikių savivaldybės. Nes ji gynė viešąjį interesą“.
Gynė žmones ir gamtą
Sužinoję, kad Bugenių kiaulių komplekse, kur auginama 12 tūkst. kiaulių, ketinama pajėgumą padidinti kone keturgubai - iki 46 tūkst., sukilo ne tik artimiausio kaimo gyventojai. Tokių užmojų išgąsdinti sujudo ir Žemalės, Ruzgų, Ukrinų, Šerkšnėnų bendruomenės.
Žmonės, ir dabar kvėpuojantys ne pačiu gryniausiu oru, būgštavo, kad jų gyvenimas šalia giganto taps nepakeliamas dėl nuo kiaulidžių sklindančios smarvės ir srutomis, kuriomis laistomi laukai, užterštų gruntinių vandenų.
Žemaičiai suprato, kad kiaulidžių pašonėje dėl tokių sąlygų jų turtas nuvertės ir, esant reikalui, jį parduoti bus neįmanoma.
Kaimiečiai stojo ginti ne tik savo namų, bet ir gamtos. Mat kiaulių kompleksas keltų pavojų Varduvos, Šerkšnės, Kvistės, Ventos upėms, Šerkšnės hidrografiniam draustiniui. Jų būgštavimams pritarė ir aplinkosaugininkai.
„Kai jie parodė žemes, kur laistys srutas, paaiškėjo, kad tos žemės siekia net Skuodo rajoną“, - primena S.Skurvydas.
Rajono taryba, atsižvelgdama į žmonių nuomonę, bendrovės veiklos plėtros planams uždėjo veto. Tai buvo 2006-aisiais.
Pasikinkė ambasadorių
Danų kiaulininkai įrodė, kokie vieningi gali būti užsieniečiai. Bandyti įkalbėti savivaldybės politikus keisti nuomonę į Mažeikius buvo atvažiavęs net pats Danijos ambasadorius Lietuvoje Lauridas Mikelsenas. Bet jo spaudimui rajono meras Vilhelmas Džiugelis, remiamas prie savivaldybės susirinkusių bugeniškių, nepasidavė.
„Pokalbis tarp mūsų buvo ne visai korektiškas, aštrokas“, - prisimena danų ambasadoriaus vizitą meras V.Džiugelis.
O netrukus tarptautinėje konferencijoje skambiu pavadinimu „Lietuva pasaulyje: konkurencinga ar korumpuota“ ambasadorius L.Mikelsenas nepasibodėjo pavadinti mūsų šalį korumpuota.
Teismų maratonas
Dėl Bugenių prasidėjęs teismų maratonas truko kelerius metus, kol pasiekė LVAT.
Bendrovė „Bugenių agro“ siekė įrodyti, kad Mažeikių rajono taryba, užkirsdama kelią komplekso plėtrai, neleido bendrovei atlikti planuojamos veiklos poveikio aplinkai vertinimo.
Palaikydami savivaldybę, bugeniškiai vyko į teismo posėdžius Šiauliuose, Vilniuje. Kartu su Lietuvos žaliaisiais surengė piketą prie Danijos ambasados. Išėjęs ambasadorius bandė piketuotojų širdis suminkštinti siūlydamas bandeles, bet jomis protestavusieji nesusiviliojo.
Skųsdami Mažeikių savivaldybės sprendimą danai nesibodėjo nė ciniškiausių argumentų. „Nagrinėjamu atveju nėra jokių objektyvių duomenų, kad, bendrovei vykdant kiaulių komplekso plėtrą, galėtų būti pažeisti sanitarinėje apsaugos zonoje gyvenančių asmenų interesai“, - LVAT kolegiją bandė supainioti bendrovės atstovai.
Tuo tarpu LVAT konstatavo, kad ankstesni teismai, priimdami nepalankų sprendimą „Bugenių agro“, buvo tinkamai įvertinę visus argumentus. Teismas pripažino, kad neįmanoma suformuoti nustatytas sanitarines zonas nepažeidžiant į jas patenkančių žmonių interesų. Taip pat tvirtinama, kad Ruzgų, Ukrinų, Šerkšnėnų, Žemalės kaimų bendruomenių protestai pagrįsti, nors danai bandė tikinti, kad tie kaimai pernelyg toli nuo komplekso.
Mažeikių rajono meras V.Džiugelis vakar kalbėdamas su „Respublika“ apgailestavo, kad, nors taryboje ir pozicija, ir opozicija šiuo klausimu buvo kaip niekad vieningos, prireikė net 4,5 metų įrodinėti, kas savo namuose yra šeimininkas.
Rimantas BRAZIULIS - Lietuvos žaliųjų lyderis:
Šiuo metu, kai įstatymai buvo tokie, kokie buvo, viskas realiai buvo savivaldybių rankose. Bugenių atveju sėkmė yra tai, kad Mažeikių rajono savivaldybė stojo gyventojų pusėn. O ten, kur savivaldybė neina su gyventojais, pavyzdžiui, Pakruojyje, yra labai sudėtinga.
Pramoninių kiaulių kompleksų su keliais tūkstančiais vietų Lietuvoje iš viso neturėtų būti. Danai pasirinko mus davę senų tankečių, nurašytų dviračių, pakvietę į Baltbatą. Jie įsivaizduoja, o gal ir susitarimas yra, kad jie čia kaip šeimininkai. Jie prikišo savo agentų į ministerijas, aukštesnes institucijas. Šie kone viešai agituoja už pramoninę kiaulininkystę. O savivaldybės? Kas galėtų paneigti, kad jos paprasčiausiai pigiai nuperkamos.
Kas bus toliau? Andrius Kubilius pareiškė, kad po Naujųjų metų spręs „kiaulininkystės klausimą“. Nežinau, ką tai reiškia, ar norima atverti duris pramoninei kiaulininkystei. Vietinių oligarchų interesas aiškus. Gal gauna rinkimams, gal asmeniškai. Apie 100 tūkst. kiaulių per metus užauginanti ferma duoda mažiausiai 10 mln. litų pelno. Suprantate, kokie čia pinigai „vaikšto“. Jie mūsų Tėvynę pavers negyvenama dykuma.
Valdžia nepadės
Andrejus GAIDAMAVIČIUS – Žaliųjų atstovas:
Labai gera žinia, kad mažeikiškiai laimėjo. Bet kiek teismai tęsėsi. O juk ir savivaldybė žmonių interesus gynė. Kitur, deja, valdžia su kiaulėmis. Vis dėlto, tikiu, ir Pakruojis laimės, jų byla dabar Europos Žmogaus Teisių Teisme. Aiškinamasi, ar Lietuvos įstatymai dėl aplinkos poveikio vertinimo atitinka ES teisę. Net iš aukščiausios valdžios paramos nėra. Antai Seimo Aplinkos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas nuvyko į Kalvariją ir nieko blogo neįžvelgė. Vyriausybė subūrė ne vieną darbo grupę, bet, deja, iš jų veiklos - jokios naudos. Todėl vienintelis kelias žmonėms - kovoti patiems. Teismuose.
Jaunius Pocius
