Vyriausybė pirmadienį nutarė suteikti Zarasų miestui kurortinės teritorijos statusą.
Zarasų miestas pasižymi labai vaizdingu kraštovaizdžiu, sutvarkyta rekreacine aplinka ir sveikatai palankiu mikroklimatu. Miestas išsidėstęs ežerų apsuptoje kalvotoje vietoje. Zarasuose, kaip pažintinio ir aktyvaus turizmo bei poilsio gamtoje rekreaciniame areale, yra teikiamos kurortinio bei aktyvaus poilsio paslaugos ne tik vasarą, bet ir žiemą.
Įvairių rūšių turizmui ir rekreacijai tinkančių gamtinių išteklių pagrindą Zarasuose sudaro gamtiniai ir kai kurie antropogeninės kilmės ar tik antropogenizuoti kraštovaizdžio elementai (parkai ir pan.) bei jų deriniai: želdiniai, vandens telkiniai, estetiškai vertingi kraštovaizdžio kompleksai, kuriuos formuoja skirtingo raiškumo minėtų kraštovaizdžio komponentų deriniai. Visų minėtų išteklių grupės gausa sudaro realias galimybes naudoti juos pažintiniam, aktyviam, kultūriniam ar tiesiog rekreaciniam (poilsiniam) turizmui. Zarasuose veikia dviejų žvaigždučių kempingas „Zarasai“, yra kitų apgyvendinimo įstaigų, restoranų ir kavinių.
Kurortinės teritorijos statuso suteikimas Zarasų miestui turės įtakos investicijų pritraukimui į kurortinę teritoriją, kultūrinio turizmo, aktyvaus poilsio, pramogų, paslaugų įvairovės didėjimui bei esamų turizmo paslaugų kokybės gerinimui. Bus siekiama panaudoti esamus gamtinius išteklius, didinti jų pritaikomumą sveikatinimo srityje. Taip pat bus kuriamos naujos darbo vietos, vietos gyventojai bus orientuojami teikti kokybiškas tradicines ir naujas turizmo paslaugas, persikvalifikuoti.
Šiuo metu kurorto statusą turi Birštonas, Druskininkai, Neringa ir Palanga. Kurortinės teritorijos statusas suteiktas Anykščiams bei Ignalinos miestui, Strigailiškio ir Palūšės kaimų dalių teritorijai. Kurortinės teritorijos statuso dar siekia Trakai.
Kurortinės teritorijos statusas gali būti suteikiamas vienai arba kelioms besiribojančioms gyvenamosioms vietovėms ar jų dalims nepriklausomai nuo šių gyvenamųjų vietovių tipo (miestas, miestelis, kaimas). Šiose teritorijose turi būti inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos, užtikrinti aplinkosauginiai reikalavimai ir socialinis aplinkos saugumas. Gyvenamojoje vietovėje, siekiančioje kurortinės teritorijos statuso, turi būti sveikatai palankus mikroklimatas, bent vienas iš gamtinių išteklių (mineraliniai vandenys, gydomosios durpės (gydomasis purvas), rekreaciniai želdiniai ir vandens telkiniai) turi arba gali turėti gydomųjų savybių. Be to, ši teritorija turi pasižymėti vaizdingu kraštovaizdžiu ir turėti sutvarkytą (tinkamą) rekreacinę aplinką. Gyvenamojoje vietovėje, pretenduojančioje įgyti kurortinės teritorijos statusą, turi būti sukurta ir speciali turizmo, poilsio, gamtinių išteklių naudojimo infrastruktūra.
