Įžvelgę, kad dabartinis kapitalizmas veda kone į civilizacijos pražūtį, žmonės vis dažniau ima vadovautis „žaliomis“ idėjomis.
Laikytis ekologijos principų dabar jau reiškia ne tik atsakingai vartoti, neteršti gamtos ir pirkti ekologiškus produktus. Ekologiška ekonomika, arba, kitaip tariant, „žalioji“ ekonomika, tampa daugialypiu judėjimu, kuris žmonijos išlikimo galimybės ieško pirmapradėse žmogaus išgyvenimo Žemėje formose.
Iliuzijos turtingesnių nepadarė
Poindustrinė ekologiška ekonomika vadinama tikrąja pasaulio ekonomika: ji remiasi žmogaus rankų darbu, žmogiškaisiais poreikiais, Žemės žaliavomis. Joje nėra netikrų materijų, pavyzdžiui, pinigų, matomų tik popieriuje.
„Žalioji“ ekonomika orientuojasi ne į kiekybę, o į kokybę, į bendruomenių bei atskirų žmonių gerovę, o ne pinigų ar daiktų kaupimą.
Tikintieji ekologiška ekonomika teigia, kad aklas materializmas ir pinigų srautai jau pasiekė ribą, kai sukeliama daugiau destrukcijos nei atnešama naudos. Kaip yra rašęs „žaliosios“ ekonomikos specialistas Paulas Hawkenas, visuomenės ir aplinkos krizė nėra sąlygota valdymo ir vadybos problemų, ją lėmė bloga sistema apskritai. Vis dėlto didžiausia kliūtis ekologiškai ekonomikai yra tai, kad į ją turi įsitraukti absoliučiai visi ekonomikos sektoriai ir visi žmonės, o staigus visuotinis sąmoningumo augimas nėra labai tikėtinas.
Ekokaimai virs ekomiestais?
Kol visuotinė ekologiška gamyba ir vartojimas yra dar tik vizija, pasaulyje sparčiai daugėja ekokaimų. Tai dirbtinės bendruomenės, dažniausiai sudarytos iš 50−150 gyventojų. Tokio dydžio bendruomenės paprastai minimos ir istoriniuose socialiniuose bei antropologiniuose tyrimuose, todėl laikomos tinkamiausiomis natūraliam gyvenimo būdui.
Ekokaimų gyventojus vienija ekologijos, kultūrinės ir dvasinės vertybės. Jie atsisako visų neekologiškos gamybos reikalaujančių produktų ir patys neužsimina veikla, kuri prieštarauja natūraliai gyvensenai.
Didesni ekokaimai, kuriuose gyvena iki 2 tūkst. žmonių, yra tarsi mažesnių ekokaimų tinklai, leidžiantys mažesniesiems tarpusavyje bendradarbiauti. Šios sistemos susidaro prie ekokaimų ribų apsigyvenus pašaliniams gyventojams, kurie noriai dalyvauja ekokaimų bendruomenių veikloje. Didesnių ekokaimų sistemų, taip pat nuolat daugėja.