ES šalių patirtis rodo, kad tokia sistema yra viena brangiausių „šiukšliadėžių“, rašoma „Žaliojo taško“ pirmadienį išplatintame pranešime.
Licencijuota prekinių pakuočių tvarkymo organizavimo įstaiga „Žaliasis taškas“ teigia, kad kasmet milijonus litų pareikalausianti sistema bus naudinga stambiesiems prekybininkams ir pakuočių atliekų surinkimo automatus gaminančioms bei diegiančioms įmonėms, tuo tarpu jos įvedimo ir administravimo išlaidos guls ant vartotojų pečių.
Didžiausius šalies gamintojus ir importuotojus atstovaujančios organizacijos „Žaliasis taškas“ vadovų teigimu, privalomas užstatas už vienkartines pakuotes yra vienas brangiausių, tačiau, kaip rodo kai kurių ES šalių praktika, tikrai ne pats efektyviausias būdas kovoti su šiukšlinimo problema.
„Žmonės mano, kad atnešę į prekybos centrą PET butelius gaus pinigų, bet taip nėra. Jie tiesiog susigrąžins užstatą, kurį bus palikę pirkdami produktą. Tokia sistema visiškai neskatina ekologinio sąmoningumo: įvedus depozitą, gyventojai ims rūšiuoti tik tas atliekas, iš kurių šie gali turėti „naudos”, o visos kitos pakuotės ir toliau keliaus į bendrus konteinerius ar mėtysis pakelėse,“ – sako VšĮ „Žaliasis taškas” generalinis direktorius Arūnas Makauskas.
Pasak jo, Estijoje įvedus privalomą užstatą visų pakuočių atliekų bendras surinkimas pagerėjo vos 5 proc. (kadangi užstato sistemoje surenkama tik 20-25 proc. visų pakuočių atliekų), tuo tarpu Olandija jau svarsto galimybę atsisakyti šios sistemos, kadangi ji nedavė tokių rezultatų, kokių buvo tikėtasi.
Teigiama, kad įvedus privalomąjį užstatą už vienkartines pakuotes, pastarųjų surinkimas gamintojams taptų maždaug septynis kartus brangesnis nei tvarkymas konteineriniu būdu. Šias išlaidas įmonės būtų priverstos perkrauti ant vartotojų pečių didindamos produktų kainas. Taip pat aišku, kad smarkiai išaugtų ir likusios prekinės pakuotės atliekų, kurios nepatektų į depozito sistemą, tvarkymas.
„Iš konteinerinės sistemos išėmus brangiausias antrines žaliavas – stiklo ir PET‘o butelius bei plienines ir aliuminio skardines, brangs cheminių produktų, pieno gaminių, sulčių ir kitų maisto bei buities prekių pakuočių, nepatenkančių į privalomojo užstato sistemą, surinkimas. Gyventojams teks išlaikyti net dvi tam pačiam tikslui tarnaujančias atliekų tvarkymo sistemas,’’ – pasakoja Arūnas Makauskas.
Be to, taip vadinamų „bambalių“ kaupimui, anot „Žaliojo taško“ vadovo, gyventojams namuose reikės skirti ir kur kas daugiau papildomos vietos nei rūšiuojant ir išmetant juos į specializuotus konteinerius, kadangi atgauti pinigus, tai yra privalomą užstatą, bus galima į surinkimo vietas pristačius tik tvarkingas ir nesuspaustas pakuotes su nepažeistomis etiketėmis.
Privalomojo užstato už vienkartines pakuotes įvedimas būtų naudingas stambiesiems prekybininkams bei specialius taros surinkimo automatus gaminančioms, įrengiančioms ir aptarnaujančioms įmonėms. Vienas automatas be įrengimo kainuoja apie 100 tūkst. litų. Lietuvoje per 3-4 metus reiktų maždaug 2-3 tūkst. tokių aparatų, tai yra apie 200-300 mln. litų investicijų vien įrengimams. Palyginimui, konteinerinės pakuočių surinkimo ir tvarkymo sistemos tobulinimui reikėtų apytikriai 15 mln. litų bei papildomai kasmet apie 8 mln. litų specializuotų konteinerių atnaujinimui.
„Žaliasis taškas” parengė atliekų tvarkymo tobulinimo planą su konkrečiomis priemonėmis, kaip vystyti ir gerinti esamą konteinerinę atliekų surinkimo sistemą, kad būtų vykdomos valstybinės pakuočių atliekų tvarkymo užduotys ir ES duoti įsipareigojimai. Siūlymams iš esmės pritarė ir Aplinkos ministerijos specialistai. Nutarta, kad „Žaliasis taškas“ kartu su Lietuvos komunalinių atliekų tvarkytojų asociacijos atstovais parengs pasiūlymus atitinkamiems teisės aktams pakeisti.