Šiuo metu Lietuvoje išmaniuoju telefonu naudojasi 8 iš 10 šalies gyventojų, rodo naujausi Valstybės duomenų agentūros duomenys. Tuo tarpu dar prieš dešimtmetį, 2014 m., išmaniuosius telefonus naudojo vos kas trečias, tik 36 proc. respondentų, atskleidė tais metais „Bitė Lietuva“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos rezultatai.
„Kai įstojome į ES, mobiliojo ryšio operatoriai vis dar siūlė gana paprastus mobiliuosius telefonus, o skambučiai ir SMS žinutės buvo populiariausias, bet tikrai ne pigiausias bendravimo būdas. Puikiai prisimenu, kai 2000-aisiais metais skambutis mobiliuoju telefonu kainavo 2,7 lito – brangiau nei „McDonald‘s“ mėsainis su sūriu, tuo metu kainavęs 2,2 lito“, – su šypsena prisimena Modestas Ropė, „Bitė Lietuva“ naujos kartos tinklo direktorius.
Teigiama, kad situacija pradėjo keistis kartu su 3G ryšio diegimu apie 2006-uosius metus, kai kartu rinkoje pasirodė ir pirmieji išmanieji telefonai. Didžiausiu proveržiu tuo metu tapo „BlackBerry“ mobilieji, jų sistemos ir technologijos, kurias Lietuvoje ir Baltijos šalyse sėkmingai diegė „Bitė Lietuva“. Netrukus, 2011 metais, 3G ryšį pakeitus 4G, „BlackBerry“ produkciją gana greitai iš rinkos išstūmė „Apple“ prekės ženklo ir kitų gamintojų siūlomi išmanieji telefonai.
„Vertinant per 20 metų pasiektą technologinę pažangą, galima drąsiai sakyti, kad didžiausias pokytis buvo mobiliųjų paslaugų iškėlimas į virtualią erdvę. Internetas tapo 100 proc. mobilus, kai įprastai kompiuterio atliekamoms užduotims pradėjo pakakti išmaniojo telefono. Tai suteikė žmonėms naujų galimybių tiek dirbant, tiek pramogaujant“, – teigia M. Ropė.
SMS pakeitė „Facebookas“
Per du dešimtmečius keitėsi ne tik technologijos, bet ir vartotojų įpročiai – skambučius ir SMS žinutes pamažu išstūmė susirašinėjimas internetu.
„Dar prieš 10 metų trumposios žinutės buvo gana populiarus bendravimo būdas, o pirmieji interneto planai buvo matuojami megabaitais (MB). Šiuo metu būtų nesuvokiama, kaip mėnesiui galėtų užtekti vos 100 MB plano. Situacija pasikeitė kardinaliai – dabar daugiau bendraujame naudodami mobiliojo ryšio duomenis, o ne SMS. Trumpąsias žinutes prisimename tik tuo metu, kai neturime interneto ryšio ar sutrinka populiariausių socialinių tinklų ar susirašinėjimo programėlių veikla“, – sako vienas skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ vadovų.
M. Ropė teigia, kad šiuo metu, kai interneto ryšys yra itin plačiai pasiekiamas, didžiausiu išskirtinumu tampa nebe operatorių siūlomas duomenų kiekis, bet jo greitis.
„Gana neseniai turėjome paslaugų planus su fiksuotais žinučių bei pokalbio minučių kiekiais, o šiuo metu tai yra bazinės paslaugos. Taip ir dėl interneto plėtros mobiliojo ryšio duomenų kiekis darosi savaime suprantamu dalyku, o klientai vis labiau yra pasiruošę mokėti už didesnį interneto greitį“, – pokyčius komentuoja jis.
Atvėrė kelią investicijoms
Paklaustas, ar Lietuvos įstojimas į ES turėjo įtakos šalies technologinei pažangai telekomunikacijų sektoriuje, ekspertas atsako – tai buvo gana natūralus progresas, o bendrystė su kitomis Europos šalimis tik atvėrė naujas galimybes technologijų plėtrai.
„Jau tuo metu Europoje buvome tarp pirmaujančių diegiant naujas technologijas. Pavyzdžiui, kai Europoje pasirodė pirmosios išankstinio mokėjimo paslaugos, Lietuva šioje srityje jau buvo užėmusi stiprias pozicijas. Mažai kas prisimena, tačiau dar gūdžiais 1997 m. būtent „Bitė“ pristatė pirmąją išankstinio apmokėjimo paslaugą „Labas“. Ši paslauga gyvuoja ir šiandien bei turi du šimtus tūkstančių naudotojų“, – atsimena M. Ropė.
Narystė ES labiau pasitarnavo verslo partnerystėms megzti bei investicijoms pritraukti, nes Lietuva tapo lygiaverte, patikima Europos šalimi. O kartu su verslo paslaugų augimu galėjo augti ir visa industrija, kuriamos naujos paslaugos Lietuvos gyventojams.
Šiuo metu Lietuvoje aktyviai diegiant naujos kartos 5G ryšį, skaitmeninė pažanga vyksta dar sparčiau. „Bitė Lietuva“ tinkle 5G ryšiu gali naudotis jau 2 mln. žmonių, o iki 2030 metų šalies gyventojus turėtų pasiekti ir dar spartesnis 6G ryšys.
„Technologijos nestovi vietoje. Matome, kad labai daug išmaniųjų įrenginių gamintojų investuoja į asmens sveikatos priežiūros, savijautos stebėjimo technologijas, paremtas dirbtiniu intelektu. Tad tik laiko klausimas, kada mūsų išmanusis telefonas praneš gydytojui, kad blogai jaučiamės, padės išvengti rimtų ligų rizikų. Dirbtinis intelektas jau dabar keičia informacijos apdorojimo, mokymosi, fotografavimo, bendravimo galimybes ir jo pritaikomumas kasdienėms užduotims augs toliau“, – sako M. Ropė.
