Maždaug prieš dvidešimt metų beveik lygiai tas pat vyko Švedijoje. Skolinimo bumas, pajamos ir lūkesčiai augo kaip ant mielių, nekilnojamojo turto burbulas, po to – krizė. Bent du Švedijos bankai – Swedbank ir SEB, dabar veikiantys Lietuvoje ir čia užimantys apie apie 50 proc. paskolų rinkos, išgyveno Švedijos krizę. Kodėl jie nieko nepasimokė iš šios krizės ir iš savo klaidų

Dabar lengva pasakyti, kad skolinimas buvo per daug liberalus ir per daug spartus. BEt banakai tai žinojo nuo pirmos minutės

Bankai dalino paskolas į kairę ir į dešinę su ta mintimis, kad jų ėmėjai visada turės darbus ir galės grąžinti paskolas

Juk negali butas, namas, žemė kasmet brangti nepaaiškinamai didžiuliais tempais, Kai kylą NT vertė, tai elementarus pinigų nuvertėjimas.

Per godumą sukėlė krizę

TO nm . Kazkiek tiesos yra , bet ..,.. Pradzioje taip daug ka statytboje finansavo bankai , bet tik pradzioje . Namus pastatydavo per 8 menesius , pelnas 300-500 proc. po 8 menesiu pradejo suktis nebe banku pinigai pagrinde . Nama pastatei , pardaviai ir uz tuos pinigus jau gali pastatyti 4 namus , po to 4 pastatei , pardaviai nupirkai kelis limuzinus po milijona , ir dar gali pastatyti 15 namu ... , ir taip sukesi 4 metus ... BET CIRKAS ISVAZIAVO IR LIKO TIK KLOUNAI - NT MAGNATAI IR PIRKEJAI KURIE PERMOKEJO 3-4 KARTUS ...........

Žinoma kad bankai be NT, ir NT be bankų negali - žemė pirkta už paskolą, medžiagos pirktos už paskolą (o lizingas - banko dukterinė įmonė), kranai ir kt. technika - lizingu (o lizingas - banko dukterinė įmonė), statybininkam alga mokama iš paskolų ir t.t. ir pan. Pradiniai įnašai ir išankstinės sutartys tik rizikai mažinti, gal nebent palūkanoms dengti. Ir visa grandinė užsidaro tik po to, kai butas parduodamas. O jei NT pardavimai stoja - vystytojas neturi pinigų ir nebeatsiskaito su banku, vystytojas nebesamdo rangovo - ir rangovas nebeatsiskaito su lizingu.

Gal bankai ir prisidejo prie NT krizes , bet ne jie kakciausi .Kalciausi NT magnatai , ir paprasti statybininkai . NT magnatai nebesiorentavo keldami kainas , nuo savo gobsuma nuzmogejo , o paprasti statybininkai is pilnu nuliu tapo priveligiuojuotais , gaudavo nerealiais algas , bet jie kris is ten is kur ir pasikele .KLAUSIMAS? ........- AR BUTU DABAR NT KRIZE JEI BUTU KAINOS BUTU REALIOS , PVZ. 2003 METAIS 1 KM. VILNIUJE KAINAVO 1600 T.LT , ISKAITANT INFLIACIJA , ALGU KILIMA DABAR REALIAI TURI KAINUOTI 3000 T.LITU. , O KODEL KAINUOJA 4000-8000 . KODEL? jei kainuotu realiai tai dabar nebutu NT krizes , zmones imtu kreditus pirktu butus , issimoketu per 10-15 metu , o dabar mokes 30-40 metu ir ko gero kitiems neuzteks laiko issimoket . Butu buve visiems gerai , o dabar gerai buvo tik keliems NT magnatams ir keliems tukstanciams statybininku . JEI APLAMAI DAR DABAR KAS NORS PERKA BUTUS DARO DIDELE KLAIDA , KUO MAZIAU PIRKS TUO GREICIAU NUKRIS KAINA , VISTIEK KRIS 30-50 PROC.

Juk negali pastatas (butas, namas, žemė) kasmet brangti didžiuliais tempais, t.y. kilti jo vertė. Jeigu taip vyksta - tai elementarus pinigų nuvertėjimas.

Tai ne melas.