Retkarčiais mus pasiekia naujienos, kad štai dar vienas milijardierius nusipirko bilietą kelionei į kosmosą. Tuomet tik pavydžiai pasvarstome, kaip būtų įdomu atsidurti jo vietoje. Alexanderis MacDonaldas, dirbantis tyrėju-ekonomistu viename iš NASA tyrimų centrų Silicio slėnyje (JAV), yra įsitikinęs, kad per savo gyvenimą turės galimybę atsidurti tokio milijardieriaus vietoje.
„Aš noriu turėti galimybę keliauti į kosmosą, tačiau nenoriu būti astronautu. Noriu nusipirkti bilietą ir iškeliauti į kosmosą. Noriu pilotų ir aptarnaujančio personalo, bet ne astronautų“, – pasakojo A. MacDonaldas, atvykęs į Lietuvoje vykusią pirmąją tarptautinę kosmoso konferenciją.
Anot jo, būtent šiuo metu ir vyksta procesai, kurie pastūmėtų kosmoso turizmą į priekį. „Norint to pasiekti reikia konkurencijos, skirtingų tiekėjų ir bazinės infrastruktūros – visai kaip aviacijos versle. Būtent tai ir keičiasi – turime privačias bendroves, kurios stato kosminius erdvėlaivius ir stotis. Ir svarbiausia, kad įtaka iš vyriausybių pereina į privačių individų rankas“, – sakė pašnekovas.
Ironiška situacija
A. MacDonaldas pastebėjo, kad privačiam verslui pradėjus domėtis kosmosu, JAV atsidūrė ironiškoje situacijoje.
„Po Šaltojo karo JAV liko su centralizuota kosmoso skrydžių ekonomika, kur už vairo stovi vyriausybė, o Rusija liko su privačiomis bendrovėms, kurios pardavinėja kosminius skrydžius turistams. Nesakyčiau, kad tai didelis privalumas, nes Rusija per daug neinvestavo į naujas technologijas. Aišku, jie pastatė tvirčiausią ir saugiausią kosminį laivą „Sojuz“, tačiau po to per 30–40 metų daugiau nieko ir nenuveikė, o JAV kūrė naujas raketas“, – dėstė jis.
Keičiasi žaidėjai
Šiuo metu kosmoso vėliavą į priekį neša JAV, Rusija, Indija, Kinija, Prancūzija, tačiau jos daugiau specializuojasi paleidžiant palydovus. Už kosmoso turizmo vairo stos privačios bendrovės, o ne šalys. „Boeing“, „SpaceX“, rusų „Energia“, kinų bendrovės. Tokio tipo institucijos. Kaip ir aviacijoje „Airbus“, „Boeing“, „Bombardier“ ir kiti“, – potencialius kandidatus vardijo A. MacDonaldas.
Jis suskaičiavo aštuonis kosmoso turistus. Tiesa, jie už bilietus paklojo milžiniškas pinigų sumas. „Tai dar kurį laiką tęsis. Atsiminkite, kad nebuvo pigu skristi pirmaisiais lėktuvais, nebuvo pigu pakilti balionu. Pirmiausiai bus vykdomi suborbitiniai skrydžiai, kuriuos vykdys Richardo Bransono „Virgin Galactic“ ar kitas panašaus lygio konkurentas“, – teigė tyrėjas. Tačiau to per mažai.
MacDonaldas įsitikinęs, jog ateityje kosminiai turistai keliaus netgi į Marsą. „Yra neaiškumų dėl kosminės radiacijos, tačiau daug rizikavome, kai persikėlėme į Naująjį pasaulį, pirmą kartą keliavome per Atlantą ar Ramųjį vandenyną. Todėl, keliaudami į Marsą, taip pat rizikuosime“, – kalbėjo jis.
Pašnekovas neabejoja, kad rizikuoti būtų daug sudėtingiau, jei tokias programas vykdytų vyriausybės. „Tačiau tai mano pinigai ir tu negali man uždrausti to daryti. Tai mano pasirinkimas ir privačių bendrovių įsitraukimas leidžia žmonėms rizikuoti“, – sakė jis.
Lenktynės aplink Mėnulį
NASA tyrėjas mano, kad kosminio turizmo plėtrai kultūrinis fenomenas yra daug svarbiau nei naudojama technologija. „Atsitiks taip, kad reikšminga pasaulio populiacijos dalis pabuvos kosmose ir jie bus įkvėpti fakto, kad žmonija gali keltis į kosmosą. Todėl investuos dar daugiau pinigų ir galiausiai turėsime daug žmonių, kurie patys statysis kosminius laivus ir keliaus į lenktynes aplink Mėnulį“ – ateities viziją piešė A. MacDonaldas.
Jis prognozavo, kad tai neįvyks rytoj ar po penkerių metų, tačiau tikisi, jog visgi tai išvys. „Viskas priklausys nuo daugelio dalykų: pasaulinės ekonomikos ar kaip vystosi kultūra. Jeigu ateis vienas milijardierius ir tinkamai investuos, tai visas procesas pagreitės penkeriais ar dešimčia metų, tačiau gali atsitikti ir priešingai“, – teigė pašnekovas.
Turime potencialo
A. MacDonaldas pastebėjo, jog šiuo metu vyksta mažosios kosmoso lenktynės tarp Baltijos šalių. Jo nuomone, Lietuva turi visas galimybes aplenkti savo kaimynes.
„Lietuvoje yra asmenų, kurie itin domisi kosmosu ir tam turi resursų. Taip pat turite daug studentų, kurie nori statyti kosminius laivus. Pavyzdžiui, „CubeSat“ tipo palydovo gamyba užtrunka mažiau nei metus, jo paleidimas kainuoja mažiau nei 100 tūkst. eurų. Jeigu kas nors ryžtūsi ir duotų jūsų studentams priemones, Lietuva po metų galėtų atsidurti kosmose“, – dėstė jis.
Tarp galimų kosmoso turizmo plėtotojų pašnekovas įvardijo ir „Ūkio banko investicinės grupės“ vadovą Vladimirą Romanovą.
„Mano didžiausias atradimas – suvokimas, kad privatūs žmonės kosmoso tyrinėjimą remia jau nuo teleskopo išradimo. Tai neturi nieko bendro su vyriausybės programomis. Tai tiesiog žmonijos noras kažką pasiekti ir tyrinėjimai niekada nesustos“, – pokalbį užbaigė A. MacDonaldas.
FAKTAI:
„Virgin Galactic“ bilietais į kosmosą prekiauja jau nuo 2005 metų. Kainos nuo 200 tūkst. JAV dolerių.
Ši bendrovė skrydžius į kosmosą planuoja pradėti jau 2012 metais.
JAV kosmoso turistas Richardas Garriottas 2008 metų spalį už 10 dienų kelionę į Tarptautinę kosminę stotį sumokėjo 30 mln. dolerių.
