Šiandienai savivaldybių kvartalų energinio efektyvumo didinimo programos yra parengtos 35 arba daugiau nei pusei Lietuvos savivaldybių. Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos teigimu, kvartaline renovacija yra siekiama sukurti visapusiškai geresnę gyvenimo aplinką gyventojams.
„Įgyvendinę kvartalinės renovacijos projektus, lyginant su pavienių namų atnaujinimu, galime pasiekti geresnius rezultatus. Džiugu, jog prie kompleksinės renovacijos aktyviai prisideda ir savivaldybės – tvarko aplinką, formuoja žemės sklypus prie daugiabučių, pagal renovuotų pastatų energijos poreikį atnaujina šilumos tinklus“, – kalbėjo ministras konferencijoje „Savivaldos indėlis įgyvendinant energinio efektyvumo didinimo programas“, kurią organizavo BETA.
Tuo tarpu agentūros direktorius Valius Serbenta akcentuoja, kad renovacijos tikslas – ne tik apšiltinti pavienių daugiabučių sienas, siekiant mažesnių sąskaitų už šildymą, bet padidinti namų gyventojų komfortą, gyvenamąją aplinką paverčiant jaukesne: „Skatiname savivaldybes rengti kvartalų programas ne tik dėl energinio efektyvumo didinimo, bet ir kvartalų infrastruktūros sutvarkymo bei pritaikymo gyventojų poreikiams.“
Akivaizdus susidomėjimo augimas
V. Serbenta teigia, kad nuo 2016 m. jau yra įgyvendintos demonstracinės kvartalų energinio efektyvumo didinimo programos trijose Lietuvos savivaldybėse – Šiaulių, Birštono ir Utenos. Prie darbų prisidėjo ne tik agentūra, bet ir partneriai iš Vokietijos, kurie su kvartaline renovacija dirba jau ilgai.
Paskutinių dviejų kvietimų teikti paraiškas daugiabučiams atnaujinti duomenys rodo, jog savivaldos indėlis didinant pastatų energinį efektyvumą artimiausioje ateityje augs – beveik 80 proc. visų planuojamų projektų bus įgyvendinti per savivaldybes, o į kvartalų energinio efektyvumo programas jau yra įtrauka 117 kvartalų.
Svarbu sutaupyti ne mažiau nei 20 proc. energijos
BETA Viešinimo programos įgyvendinimo skyriaus vedėja Simona Ramanauskienė konferencijos metu pasakojo, jog įgyvendinti kvartalinės renovacijos projektai per metus padėtų sutaupyti 300 000 MWh šiluminės energijos, o vieno kvartalo atnaujinimas vidutiniškai truks apie 7 metus.
„Nors energijos sutaupymai labiausiai susiję su daugiabučių renovacija, bet įgyvendinant Kvartalo efektyvumo didinimo programą, vienas iš pagrindinių reikalavimų yra ne mažiau kaip dviejų energinį efektyvumą didinančių priemonių realizavimas. Tai reiškia, jog neužtenka tik renovuoti pastatus, papildomai reikia arba modernizuoti šilumos tiekimo tinklus arba neefektyvų gatvių apšvietimą pakeisti energiškai efektyvesniu. Taip pat dar reikėtų pagerinti gyvenimo kokybę tokiomis priemonėmis kaip, pavyzdžiui, įrengti vaikų žaidimų aikšteles, dviračių takus ar pan.“, – dalinosi S. Ramanauskienė.
Darbų įgyvendinimo principai išlieka tokie patys
Nors kvartalinė renovacija apima grupę daugiabučių, visgi pagrindinės renovacijos bei rangos darbų taisyklės nesikeičia – rangos ir techninės priežiūros darbai įsigyjami kiekvienam projektui atskirai, o renovacijos procesą prižiūri atestuoti techninės priežiūros bei kiti specialistai. Rangos darbai turi būti įgyvendinti tiksliai pagal techninį projektą, o visam rangos darbų procesui galioja Statybos įstatymas bei kiti teisės aktai, apibrėžiantys, kaip atrodo renovacijos dalyvių pareigos ir svarbiausi tikslai, rangos darbų eiga bei šių darbų kontrolė.
Aplinkos ministro K. Mažeikos teigimu, svarbiausiu uždaviniu renovacijos programoje išlieka darbų kokybė: „Pastebime, jog gyventojai aktyviai naudojasi savo teisėmis bei įsitraukia į gyvenamojo namo renovacijos procesą, stebi, ar darbai atliekami kokybiškai. Jiems rūpi, jog daugiabučio modernizacijos rezultatas būtų ne tik estetinis, bet ir ekonominis – būtų pasiekti efektyviausi rezultatai energiją taupančiomis priemonėms.“
