„Šiuo įstatymo projektu siekiama detalizuoti Europos Sąjungos reglamento nuostatas ir įtvirtinti šio reglamento konkretų taikymo ir įgyvendinimo modelį“, – posėdyje sakė energetikos viceministrė Inga Žilienė.
Jei Seimas priimtų abu teisės aktus, institucijoms būtų nustatytas tikslas sumažinti elektros suvartojimą 10 proc., o piko valandomis – 5 proc., be to, būtų reguliuojamos energetikos rinkos pajamos ir jų perviršis, o Energetikos ministerija, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba ir „Litgrid“ būtų įpareigotos pasirašyti susitarimą su pagrindine eksportuojančia valstybe – Švedija – dėl pajamų perviršio pasidalijimo.
Pataisomis būtų reglamentuojamas solidarumo įnašas bei surenkamų lėšų panaudojimas. Įnašas būtų taikomas 2023 metais, jis būtų skaičiuojamas tik nuo pelno, daugiau kaip 20 proc. viršijančio pastarųjų ketverių finansinių metų vidutinį apmokestinamąjį pelną.
Pasak I. Žilienės, už lėšų administravimą būtų atsakinga energijos išteklių biržos operatorė „Baltpool“, o jų surinkimo, administravimo bei panaudojimo tvarką nustatytų Vyriausybė. Tuo metu Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) turėtų nustatyti elektros gamintojų pajamų perviršio skaičiavimo metodiką ir deklaravimo tvarką.
I. Žilienės teigimu, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) kartu su „Baltpool“ kontroliuotų solidarumo įnašo skaičiavimą, o surinktos lėšos būtų naudojamos remti elektros vartotojus taip švelninant didelių kainų poveikį.
„Šita priemonė (elektros kainų kompensacijos vartotojams – BNS) jau yra taikoma, taigi, iš gautų lėšų bus galima atstatyti valstybės biudžeto lėšas arba mažinti skolinimosi dalį“, – teigė I. Žilienė.
Pasak jos, surinktomis lėšomis taip pat būtų galima skatinti investicijas į atsinaujinančią energetiką, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, skatinti efektyviau vartoti energiją, skirti finansinę paramą padedant mažinti energijos suvartojimą.
Spalio pradžioje ES transporto, telekomunikacijų ir energetikos ministrų taryba sutarė, kad eksportuojančios elektrą šalys su importuojančiomis turės pasidalinti gamintojų perteklinėmis pajamomis.
Lietuva dar derasi su Švedija, iš kurios importuoja daugiausiai elektros, dėl pasidalijimo perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis.
Spalio pradžioje priimtu ES reglamentu taip pat nustatytos kitos priemonės, skirtos didelėms energijos kainoms mažinti, tokios kaip energijos vartojimo mažinimas, rinkos pajamų ribos taikymas, šiomis priemonėmis surinktų lėšų panaudojimas. Jo nuostatoms perkelti į Lietuvos teisę teikiamas atskiras įstatymo projektas, kurį taip pat pirmadienį nuotoliniame posėdyje svarstys Vyriausybė.
Vyriausybė įpareigojo Seimą pataisas svarstyti ypatingos skubos tvarka. Jei bus priimtos, pataisos turėtų įsigalioti nuo 2023 metų sausio 1 dienos.
