Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės, Direktyvos perkėlimas į nacionalinę teisę – tai dar viena investicija į lyčių pusiausvyrą.
„Vienodos galimybės vyrams ir moterims siekti savo užsibrėžtų tikslų – stiprios valstybės pagrindas. Šiais pakeitimais siekiama suskaldyti vadinamąsias „stiklo lubas“. Paprastai tariant, griauti bet kokias kliūtis, barjerus, tiesiog dėl lyties trukdančius siekti karjeros, užimti vadovų pozicijas“, – sako M. Navickienė.
Anot, jos Lietuvos progresas siekiant lyčių lygybės nepaneigiamas – pirmaujama Europos Sąjungoje (ES) pagal moterų mokslininkių ir inžinierių dalį, taip pat mažmeninėje prekyboje bei finansų sektoriuje moterų vadovių skaičius perkopia 50 proc. Vis dėlto, pavyzdžiui, vertinant moterų didelių įmonių valdybose skaičių, nuo kitų Europos valstybių Lietuva atsilieka.
Europos lyčių lygybės instituto duomenys rodo, kad moterų dalis 27 ES valstybėse narėse registruotų didžiausių biržinių bendrovių valdybose siekia 33 proc., Lietuvoje – 25 proc.
Pakeitimais numatyta, kad didelių įmonių valdymo ir priežiūros organuose nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys iki 2026 m. birželio 30 d. turėtų užimti ne mažiau kaip 33 proc. (bet neviršijant 49 proc.) įmonės vadovo, valdybos narių, stebėtojų tarybos narių pozicijų. Taip pat turi būti užtikrinta, kad, sutapus kandidatų kompetencijoms, pirmenybė būtų teikiama nepakankamai atstovaujamos lyties asmeniui bei užtikrinti, kad atrankos procese būtų remiamasi aiškiai suformuluotais kriterijais.
SADM primena, kad 2022 m. spalio 17 d. Taryba priėmė direktyvos dėl lyčių pusiausvyros bendrovių valdybose galutinį tekstą. Naujosiomis ES taisyklėmis, kurios iki 2024 m. gruodžio 28 d. turi būti perkeltos į nacionalinę teisę, skatinamas labiau subalansuotas vyrų ir moterų atstovavimas biržinių bendrovių valdybose visoje ES.
Įmonės, kurioms ji bus taikoma, pasirinktą tikslą turės pasiekti iki 2026 m. birželio 30 d.
Vyriausybės siūlomiems pakeitimams dar turės pritarti Seimas.
