Priežiūros institucijos verslininkams nebeskirs baudų už nedidelius prekių ženklinimo pažeidimus, taip pat nereikalaus šių prekių išimti iš parduotuvių ir sugrąžinti tik perklijavus etiketes.
Tai numato Vyriausybėje pasirašytas memorandumas. Vartotojų teisių gynėjai piktinasi, kad Vyriausybė taip gina verslo, o ne pirkėjų interesus, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“.
Kad maisto produktai pagaminti be chemikalų, neturi konservantų, ar skonio stipriklių, rodo ženklai ant pakuočių. Taip pat etiketėse turi būti nurodyta, iš kur produktai ar kitos prekės atvežtos, kaip ilgai jas galima vartoti.
Iki šiol, pasak Vyriausybės, tikrinat maisto ir ne maisto prekes, maždaug trečdalis visų nustatytų pažeidimų yra dėl netinkamo ženklinimo.
Vien tik Maisto ir veterinarijos tarnyba pernai nustatė daugiau nei 15 tūkst. tokių pažeidimų. Dažniausiai ženklinimas neatitinka informacijos apie produktų sudėtį, vartotojai klaidinti ir dėl gamintojo, kilmės šalies ar galiojimo termino. Tačiau esą dalis pažeidimų buvo nereikšmingi, o nuo uolių tikrintojų nukentėjo verslas.
„Institucijos, kurios prižiūri verslą, turėtų kuo daugiau dėmesio skirti tam, kad verslui būtų patogiau dirbti, kad jis būtų kuo mažiau baudžiamas už mažareikšmius pažeidimus“, – kalbėjo Premjeras Andrius Kubilius.
Pasirašytame memorandume numatyta, kad už mažareikšmį ženklinimo reikalavimų nesilaikymą verslininkai nebus baudžiami. Taip pat nebus reikalaujam šių prekių išimti iš parduotuvių ir sugrąžinti tik perklijavus etiketes
„Mūsų misija – visuomenės sveikata ir vartotojų neapgaudinėjimas. Tą mes išlaikysime, o į mažareikšmes ženklinimo klaidas, pavyzdžiui, gramatines, nekreipsime dėmesio“, – tvirtino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius.
Esą mažareikšmiais laikomi ženklinimo pažeidimai, kai dėl to nekyla reikšmingas pavojus ar žala vartotojų sveikatai, o jų klaidinimas yra nežymus.
Vartotojų teisių gynėjai piktinasi, kad Vyriausybė gina verslo, o ne vartotojų interesus.
„Kai etiketės gali būti klaidinančios, jose gali būti ne visa informacija, tuomet ne tik valstybė negina vartotojo, bet ir pats vartotojas, neturėdamas tos informacijos, negali savęs apginti. Mažareikšmiškumo kriterijai nėra niekaip įvertinami, jie bus paskui laisvai interpretuojami“, – pastebėjo Nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė Alvita Armanavičienė.
Beje, pernai Europos Parlamentas patvirtino naujas maisto produktų ženklinimo taisykles, pagal kurias produktų sudėties aprašymas turės būti detalesnis, o etikečių raidės pakeistos geriau įskaitomomis.
Salomėja Pranaitienė
