„PZU Lietuva“ generalinis direktorius Marius Jundulas sako, kad gana ryškiai skiriasi jaunų ir vidutinio amžiaus žmonių (18-55 m.) bei vyresnės kartos (56 m. ir daugiau) elgesys prieš euro įvedimą.
„Analizuojame gyventojų finansinio saugumo jausmą ir elgesį, kuris kalba apie žmonių nuostatas bei požiūrį į būdus finansams išsaugoti. Tyrimas aprodė, kad jauni žmonės kur kas ramiau laukia euro nei vyresnieji. Garbaus amžiaus Lietuvos gyventojai prisimena ne vieną nacionalinės valiutos keitimo etapą ir šįkart turi šiek tek daugiau nerimo. Tiesa, vyresni žmonės daugiau taupo ir kaupia lėšas litais, kuriuos vėliau konvertuos. Jaunesni gyventojai taip intensyviai santaupų nekaupia“, – komentuoja M. Jundulas.
Pasak jo, garbaus amžiaus žmonės gerokai dažniau yra linkę įsigyti įvairių daiktų ir kitokių pirkinių iki euro įvedimo. Papildomų pirkinių suplanavusių senjorų yra triskart daugiau nei vidutinio amžiaus Lietuvos gyventojų. Į parduotuves įsigyti daiktų iki naujų metų ketina užsukti apie 11 proc. pagyvenusių (virš 56 m.) gyventojų ir tik 3 proc. vidutinio amžiaus (36-45 m.) žmonių.
Vidutinio amžiaus (36-45 m.) žmonės ketina pirkti nekilnojamojo turto ir buitinės technikos, vyriausieji Lietuvos gyventojai – buitinės technikos ir kitų vertingų daiktų, jaunimas investuos į elektronikos, buitinės technikos prekes bei automobilius.
„Tačiau reikia pabrėžti, kad vyresni žmonės su turimais pinigais elgiasi apdairiau – jie kaupia santaupas litais, kurie vėliau, įvedant eurą, bus nemokamai keičiami. O štai jaunesni žmonės jau dabar keičia litus į eurus ir taupo naująja valiuta, neįvertindami valiutos keitimo mokesčio, kurį jie sumoka bankams. Taigi jau dabar galime pasakyti, kad dalis Lietuvos gyventojų jau yra išmokusi finansines pamokas“, – teigia vadovas.
