Nesuprantu tavo jumoro! Kaip gali gresti ekonomine krize, jei ekonomika jau seniai sunaikinta ir beveik visi darbingiausi lietuviai isvyko i Vakarus? Taciau Lietuvoje dar veikia parduotuves del siunciamu pinigu is Vakaru.

Turiu 3 pastabas sio straipsnio autoiui.
1. Kiek man zinoma, prekiu ir paslaugu santykis su piniginiu vienetu (kaina) priklauso nuo prekiu ir paslaugu bei piniginiu vienetu kiekio, t.y. jei prekiu ir paslaugu daugeja (ekonomika auga), o piniginiu vienetu kiekis nekinta, tai kainos mazeja, pvz. laikotarpiu tarp 1870-1914, kai piniginio vieneto funkcija atliko auksas, kurio kiekis praktiskai nedidejo, kainos mazejo del ekonomikos augimo. Taigi, augant ekonomikai kainos nebutinai turi kilti.
2. BVP yra rodiklis skirtas palyginti prekiu ir paslaugu gamybos pokycius homogeniskoje ekonomineje erdveje trumpu laikotarpiu. Lietuvos ir Vokietijos BVP yra nepalyginami, nes siu saliu ekonomiku strukturiniai skirtumai yra milziniski. Taigi, grafikai pateikti straipsnyje neturi prasmes.
3. P. V. Gontis savo straipsnyje, is esmes, kalba apie Ballassa-Samuelson efekta (ne desni), nors jo ir nemini. Grubiai kalbant, teigiama, kad salyje, kurios eksporto (tradable) sektoriuje produktyvumas auga sparciau nei pas jos prekybos partnerius, atitinkamai neeksporto (non-tradabe) sektoriuje kainos taip pat kyla sparciau. Lietuvos atveju, labai abejotina, kad infliacija yra sukelta konkurencingo eksporto sektoriaus, turint omenyje didejanti einamosios saskaitos deficita. Labiau tiketina, kad kainos kyla del pinigu (pigaus kredito) pertekliaus - butent tai ir kelia gresme ekonomikos stabilumui.

Sutinku Vygintai dėl metodikų skirtingumo įvairiose valstybėse. Bet sutikite jog įdomiau būtų aptikti bet kurios bet vienos valstybės ekonominės raidos. Kitaip tariant, jei laikui kintai 2 paveiksle valstybės keičiasi vietomis, tai yra mažiau įdomu už vienos valstybės galimas kitimo tendencijas. Vienai valstybei ir duomenys būtų patikimesni ir ilgesnio laikotarpio.

Atsakydamas Rimui N: Valstybių ekonomikų palyginamoji analizė reikalauja labai daug informacijos ir vieningos metodikos todėl patikimi duomenys yra prieinami tik apie 10 m. laikotarpyje. Kokybiškai antroji iliustracija nesikeičia laikui bėgant, žinoma gali keisti valstybės vietomis, vienos kitas aplenkia ar atsilieka, kaip pvz., Lietuva neseniai aplenkė Lenkiją. Todėl parodytas statinis vaizdelis praktiškai atskleidžia tolygios (pusiausvyrinės) valstybių makroekonomikos raidos dėsnį: kainų pokytis turi būti lygus BVP prieaugiui. Jei toks dėsnis neveiktų, kainos nekiltų su augančia ekonomika, tolimesnei plėtrai pritrūktų resursų: žmonių, žaliavų, ir t.t.

Nuostabi analize! Noreciau suzinoti nuo kada dvieju rodikliu koreliacija tapo desniu? As gerb. V. Gontcio straipsnis neprimena 20 a pradzioje buvusiu bandymu aiskinti ekonomikos augimo ciklus saules aktyvumo fazemis, kai buvo pastebeta, kad ju abieju trukme apie 11 metu? (beje, sioje teorijoje daugiau teisos nei gerb. V. Gontcio straisnyje) Gal autorius savo modelio deka galetu paaiskinti, kodel nuo 2002 m. JAV doleris prarado puse savo vertes euro atzvilgiu, nors nei infliacija, nei bvp rodikliai siose zonose praktiskai niekuo nesiskyre? Ir ar nebutu teisinga nuomone, kad valiutos devalvavimo galimybei zymiai didesne itaka turi milziniskas ir augantis einamosios saskaitos deficitas, kuri infliacijos augimas dar labiau didina?

Nors kas nors viena karta susikaupe ir parase taip kaip yra, apie kainu kilimo esmine priezastis. As to net nevadinciau infliacija. Aisku cia zaidzia ir daugiau faktoriu, bet visko nesukisi i viena straipsneli. Jau galvojau paciam reiks rasyti:). Idomu kaip straipsnio kritikai apskritai isivaizduoja pragyvenimo lygio kilima Lietuvoje ir ES senuju saliu vijimasi?

Gerb. Autoriau

1.Publikacijoje pasigestama aktualesniu (up-to-date) duomenu.
Juju stygius parengta medziaga kvalifikuoja archyvams.
Paliesta tema yra svarbi ir aktuali, todel turetu tenkinti skaitytojo reikalavimus.
2. Kalbedami apie uzsienio fin. ekspertu gasdinimus turetume geriau suprasti, kokiais pagrindais prognozes pagristos.
A) Jei tokiu ziniu nera, nebutinai Jusu issakyta nuostata teisinga.
B) Jei argumentu motyvai Jums zinomi, pries pasisakant svarbu butu juos pateikti skaitytojui.

Pagarbiai
Kazimieras

Vygintai, empiriniu faktu jūs atrodo vadinate tai, kas pavaizduota 2 paveiksle, t.y. 2002 m kainų ir BVP vienam gyventojui palyginimas. Bet šis faktas nerodo jokių tendencijų. Gal būt jūs atlikote analizę, kaip šis skirtumas kinta laike. Man atrodo tai būtų svaresnis argumentas jūsų siūlomam infliacijos aiškinimui.

Atsakydamas p. PirmaKarta:
Didžiausias pavojus atlyginimams ir gyvenimo lygiui kyla dėl aklos kovos prieš infliaciją, nesuvokiant jos objektyvių priežasčių.
Straipsnyje bandžiau paaiškinti empirinį faktą: ilgu laikokotarpiu kainų prieaugis turi būti lygus BVP prieaugiui, o nominalus BVP prieaugis (esamomis kainomis) dvigubai didesnis. Nominalus vidutinis atlyginimas taip pat turi didėti kaip nominalus BVP, t.y., dvigubai greičiau nei kainos, o realus atlyginimas tuo pačiu greičiu kaip realus BVP ir kainos. Tik toks artėjimo prie išsivysčiusių šalių yra realus, nes jį patvirtina empirinių duomenų analizė. Toks modelis subalansuoja augančią gamybą su augančiu vartojimu ir gyvenino lygiu. Tikiuosi, kad šis paaiškinimas yra vertingesnis už paprastą statistinės informacijos pateikimą.

Kodėl nepateikiate ES valstybių atlyginimo neto lygio indekso 2002 m.?