„Tarnyba neginčija, kad Naujo turto sukūrimo sąnaudos yra įtrauktos į bendrą faktinį Investicijų išaugimo dydį, bet pastebi, kad kadangi Naujo turto sukūrimo sąnaudų padidėjimas grindžiamas aplinkybėmis, kurių šalys negalėjo iš anksto numatyti (karo veiksmų Ukrainoje padariniais), būtent šių aplinkybių įtaka sąnaudų išaugimui ir turėtų būti įrodinėjama“, – teigia VPT savo pateiktoje nuomonėje.
„Tarnybos nuomone, atsižvelgiant į tai, jog Naujam turtui sukurti skirta investicijų dalis bet kuriuo atveju būtų indeksuota atitinkamu dydžiu pagal pasirinktą indeksavimo modelį, ta Investicijų dalis, kuri numatyta Naujo turto sąnaudų rūšims, nesusijusioms su statybinių medžiagų brangimu, yra neindeksuotina dėl nenumatytų aplinkybių“, – pažymima rašte.
VPT taip pat tvirtina, kad dėl papildomų darbų atlikimo sutrumpėjus operavimo ir mokėjimų koncesininkui laikotarpiui, rizikų pasidalijimo kontekste šis pasikeitimas neturėtų būti vertinamas, kaip turintis kokią nors esminę įtaką.
„Manytina, kad operavimo laikotarpis būtų sutrumpėjęs net ir neatliekant papildomų darbų, nes tikėtina, kad projekto bendrovė iki numatyto darbų atlikimo termino (2025 m. liepos mėn.) jų visa apimtimi ir ne dėl suteikiančiųjų institucijų kaltės nebūtų atlikusi, todėl ši neigiama pasekmė pačiai projekto bendrovei ir turėtų tekti bei neturėtų būti vertinama kaip suteikiančiųjų institucijų gaunama nauda“, – aiškina Tarnyba.
„Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad refinansavimo mokesčio nuolaida yra sąlyginė, jo sumažinimas galiotų tik tuo atveju, jei būtų įgyvendinamas susitarimas. Jei papildomi darbai nebūtų atliekami – refinansavimo mokestis (2 proc.) būtų taikomas (liktų toks, koks numatytas pradinėje Koncesijos sutartyje)“, – teigiama rašte.
Vilniaus miesto savivaldybė VPT nuomonę vertina palankiai
Vis tik Vilniaus miesto savivaldybė savo pranešime tikina, kad kartu su VPT siekia rasti sprendimą, kokia skaičiavimo metodika būtų tinkamiausia atstatyti šalių ekonominę pusiausvyrą dėl užsitęsusio sutarties įsigaliojimo ir Rusijos vykdomo karo Ukrainoje sukeltų pasekmių. Sostinės savivalda aiškina, kad VPT nuomonėje pateikiama kiek kitokia metodika, tačiau ekonominė logika išlieka panaši.
Vilniaus miesto savivaldybės ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vertinimu, gauta Tarnybos nuomonė dar kartą patvirtino, kad projekto kainos indeksavimas ir papildomų darbų įsigijimas yra pagrįsti ir reikalingi, o pateiktus siūlymus suteikiančios institucijos dar kartą aptars su projekto bendrove UAB „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“.
„Suteikiančiųjų institucijų ir VPT taikomos metodikos kiek skiriasi. Esminiai išsiskyrimai susiję su indeksavimo baze ir naujo turto įtraukimu į indeksavimą, t.y. nuo ko turėtų būti skaičiuojamas kainų pokytis. Esame dėkingi VPT už konstruktyvų ir išsamų darbą. Tikimės, kad netrukus sulauksime ir Europos Komisijos patvirtinimo, o tuomet projektas galės sparčiai judėti į priekį“, – pranešime teigia Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.
ELTA primena, kad gegužės viduryje Vilniaus miesto savivaldybės taryba dar kartą pritarė pokyčiams, numatytiems sostinės daugiafunkciame projekte, į kurį įeina Nacionalinis stadionas. Nurodoma, kad vasario mėnesį savivaldybės patvirtinta 157,25 mln. eurų projekto vertė mažės iki 157,23 mln. eurų – numatytas biudžeto lėšų poreikis bus 25 tūkst. eurų mažesnis nei iki korekcijų.
Kaip teigia sostinės savivaldybė, dėl numatomo investicijų indeksavimo intensyvumo mažinimo koncesininkas atsisakys Vilniaus savivaldybei ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) suteiktų statybos finansavimo nuolaidų, dėl to bendras viešųjų lėšų poreikis keisis minimaliai – į mažesniąją pusę savivaldybės ir ŠMSM naudai.
Vis tik VPT vertinimu, Vilniaus valdžia atsižvelgė tik į dalį pakeitimų, o dėl pastabų, į kurias nebuvo atsižvelgta, Tarnyba kreipsis į instituciją tikėdamasi paaiškinimų. Europos Komisijos išvadą tikimasi gauti dar iki vasaros.
Nacionalinio stadiono projektą Vilniuje iš kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ ketina perimti nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“. Jos savininkas Arvydas Avulis nurodo, kad stadiono statybas galėtų užbaigti iki 2026 metų pabaigos. Pasak sostinės mero Valdo Benkunsko, vien faktinė statybų kaina nuo 2020 m. pradžios iki 2022 m. vidurio padidėjo 40 proc.
Visą daugiafunkcį kompleksą sudaro Nacionalinis stadionas su sporto muziejumi viduje, sporto centras su krepšinio, rankinio, gimnastikos, bokso salėmis, trys futbolo treniruočių aikštės, tarptautinės kategorijos lengvosios atletikos stadionas su futbolo aikšte, lengvosios atletikos apšilimo zona su mėtymo sektoriais, kultūros centras su biblioteka ir 300 vietų vaikų darželis.
Skaičiuojama, kad statybos darbai pabrango 27,1 mln. eurų, dar prisidėtų naujų darbų (3 tūkst. papildomų vietų stadione ir universali arena), t. y. 13 mln. eurų. Tačiau teigiama, kad 38,1 mln. eurų būtų galima sutaupyti skolinantis tik 2 m., o ne 22 m., kaip planuota anksčiau.
