Siūlome patiems įvertinti ar šių dviejų prekybos tinklų išvaizda yra panaši:
M. Marcinkevičius: Nerijaus kepurė dega
Mindaugas Marcinkevičius išplatino pranešimą, kuriame rašomo, kad šis kaltinimas yra absurdiškas ir kad pats Nerijus Numavičius tai daro kitose šalyse.
„Vakar man ir mano partneriams buvo mesti kaltinimai intelektinės „Maximos“ nuosavybės bei verslo idėjos vagyste. Suprantu, kad dabartiniame mano ir Nerijaus Numavičiaus konflikte pastarasis griebiasi visko, tačiau ši byla jau peržengė absurdo ribą. Aš nesuprantu kaip jam užteko drąsos mane apkaltinti tuo, ką, panašu, pats daro jau nuo 2012 metų“, - teigia M. Marcinkevičius.
Kaip rašoma pranešime, „Maxima“ niekada neturėjo planų plėstis į Baltarusiją – „Juk būtent mes, Marcinkevičiai, buvome atsakingi už mažmeninės prekybos tinklo plėtrą ir, siekdami išvengti interesų konflikto, niekados nebūtume asmeniškai ten investavę ir bandę konkuruoti su buvusiais partneriais. Tai tiesiog ekonomiškai nenaudinga“.
M. Marcinkevičius taip pat pažėrė ir kaltinimus pačiam Nerijui Numavičiui, kad šis įsigijo vieną prekybos tinką Lenkijoje, kurioje buvo planuojama plėsti „Maxima“ tinklą.
„Kita vertus, man buvo žinomi „Maximos“ plėtros planai Lenkijoje. Būtent čia 2012 metų pradžioje grupė įsigijo mažmeninės prekybos tinklą ALDIK NOVA. Nepaisydamas interesų konflikto, Nerijus Numavičius 2012 metų pabaigoje asmeniškai čia įsigijo „SANO“ parduotuves ir taip tiesiogiai pradėjo konkuruoti su mūsų visų verslu. SANO valdymo struktūroje taip pat figūruoja Ignas Staškevičius, Vladas Numavičius bei Jolanta Bivainytė. Mažėja klausimų, kodėl būtent šie žmonės stojo ginti Nerijaus Numavičiaus“, - rašoma pranešime.
M. Marcinkevičius priduria, kad išvystyta „e-Maxima“ veikla 2013 metais pusvelčiui perleista Nerijaus ir Igno kontroliuojamai nuostolingai „Barborai“.
Maxima grupė: atstovaujame grupės interesus, o ne N. Numavičiaus
Maxima grupę ir Franmax ieškinyje atstovaujantis Valentinas Mikelėnas tikina, kad ši byla nėra susijusi N. Nuvamičiumi ir jis nėra šios bylos dalyvis. Tad Minima byla yra išimtinai susijusi su bylos atsakovų, kaip buvusių įmonių grupės vadovų bei darbuotojų galimu neteisėtu komercinės paslapties bei konfidencialios informacijos naudojimu bei nesąžininga konkurencija.
„Šioje byloje Lietuvos bendrovės gina savo, kaip juridinių asmenų, teises, o ne byloje nedalyvaujančių asmenų interesus. Taip pat norėtume paminėti, kad teismui kartu su ieškiniu pateikta nemažai įrodymų, patvirtinančių, kad Maxima grupė buvo pradėjusi parengiamuosius veiksmus dėl plėtros į Baltarusiją, o atsakomybė vykdyti tinklo plėtrą užsienyje, ką patvirtina savo komentare ir M. Marcinkevičius, buvo patikėta būtent Marcinkevičiams. Vis tik realybėje plėtra nebuvo įgyvendinta, o Baltarusijoje veiklą pradėjo „Mart Inn“ tinklas su parduotuvėmis, kurių technologija ir nemažai kitų intelektinės nuosavybės elementų labai panašūs į naudojamus „Maxima“ parduotuvėse, tad šie veiksmai ir vertintini, kaip nesąžininga konkurencija", - teigė V. Mikelėnas.
