Mėgstantiems niurzgėti, kad Lietuvoje negaminama nieko išskirtinio, vertėtų praverti Vilniuje įsikūrusio laikrodžių gamintojo „Vostok–Europe“ duris. Visame pasaulyje platinami laikrodžiai spėjo pabuvoti ir kosmose, ir 2 km po žeme.
Retas lietuvis žino, kad Vilniuje įsikūrusi vienintelė Rytų Europos laikrodžių gamintoja pajėgi pristatyti savo produkciją tarptautinėje gaminių parodoje Bazelyje. „Ši paroda – kaip olimpinės žaidynės, o mes esame vieninteliai, pajėgūs ten dalyvauti“, – didžiuodamasis sako įmonės pradininkas Igoris Zubovskij.
Visame pasaulyje platinamų laikrodžių istorija prasidėjo brėkštant Lietuvos nepriklausomybei, kai keli bendraminčiai, ieškodami verslo perspektyvų, ėmė prekiauti Rusijos gamintojų produkcija. Tačiau negailestinga rinkos ekonomika sužlugdė šalies kaimynės laikrodžių pramonę ir iš 13 gamyklų liko vos viena.
Praradimai sustiprino
Kaip ir daugelis to meto Lietuvos verslininkų, I. Zubovskij partnerių ieškojo gerai pažįstamoje Rusijos rinkoje. „Matėme, kas vyksta aplink, ir supratome, kad Rusijos laikrodžių gamyklos ilgai negyvens, todėl nusprendėme gamyba užsiimti patys“, – prisiminimais dalijasi vadovas.
Bendradarbiavimas su laikrodžių mechanizmų tiekėju „Paliot“ truko neilgai – 1998 metais Vilniuje pristačius pirmąją tiekėjo pavadinimu papuoštų laikrodžių kolekciją, šis nutraukė veiklą, tačiau pirminis šokas neišgąsdino tikslą turinčių verslininkų.
I. Zubovskij teigimu, paruošus pirmąją kolekciją buvo įgyta patirties, o turimi modeliai leido parodyti potencialiems partneriams savo galimybes. „Žinoma, lyginant su tuo, ką mes galime dabar, pirmieji darbai atrodo net kiek vaikiškai, tačiau tai retrospektyvus žvilgsnis“, – sakė pašnekovas. Mechanizmų tiekėjo paieškos ilgai netruko, ir galiausiai gimė Lietuvos įmonės „Koliz“ ir Rusijos gamintojo „Vostok“ darinys – „Koliz–Vostok“.
Nesutrukdė ir cunamis
„Vostok–Europe“ gaminių kainos svyruoja nuo 200 iki 700 eurų (700–2,5 tūkst. litų), tačiau, anot vadovo, finansų krizė neturėjo neigiamos įtakos laikrodžių pardavimui. Jo mastas per penkerius metus patrigubėjo.
To paties nebūtų galima pasakyti apie tuomet pagrindinį mechanizmų tiekėją – „Vostok“. Netoli Kazanės įsikūrusi gamykla vos nepatyrė bankroto, tad Vilniuje įsikūrę laikrodžių gamintojai nusprendė tapti nepriklausomi. „Pradėjome bendradarbiauti su japonais ir šveicarais, todėl dabar gaminame laikrodžius su kelių gamintojų komponentais“, – teigia I. Zubovskij.
Nors laikrodžių mechanizmai gaminami ne Lietuvoje, nereikėtų manyti, kad produktui kurti trūksta lietuviško indėlio. Kai kurių modelių mechanizmai pagal specialų užsakymą pagaminti Šveicarijoje ir gali būti naudojami tik „Vostok–Europe“ laikrodžiuose.
I. Zubovskij pasakoja, kad sunkumų sukėlė ir tragiškas cunamis Japonijoje 2011 metais. Japoniškų laikrodžių mechanizmų tiekėjas „Seiko“ dėl cunamio kuriam laikui buvo priverstas sustabdyti veiklą. „Nesupanikavome. Susitarėme su „Citizen“ ir veiklą tęsėme“, – sakė vadovas.
Pašnekovo teigimu, tiekėjų diversifikavimas leido išlikti nepriklausomiems ir patiems kontroliuoti situaciją, todėl laikrodžių pardavimas tik augo.
Ekstremalus unikalumas
„Vostok–Europe“ laikrodžiai atkreipė ne vieno pasaulio žurnalo dėmesį. Prestižiniame leidinyje „International Watch Magazine“ sostinės Naugarduko gatvėje kuriami Konstantino Markino dizaino laikrodžiai puikuojasi šalia tokių vardų kaip „Rolex“, „Omega“ ar „Corum“.
„Šis gaminys laikomas laikrodžių pasaulio „Lamborghini“, – į „Gerard Peregaux“ gaminį Malaizijoje platinamame „Top Gear“ žurnale pirštu rodo I. Zubovskij. Šalia puikuojasi ir Vilniuje sukurtas gaminys. Paklaustas, su kokia automobilio marke palygintų savo gaminius, pašnekovas su šypsena atsako: „Mes esame „Vostok–Europe“, ir tiek.“
Tačiau taip buvo ne visada. Niekam ne paslaptis, kad Lietuvoje laikrodžių gamybos tradicijos nėra gilios, tad paaiškinti, kodėl šie geresni, nelengva. „Nuo pat pradžių rėmėmės unikalumo siekiu. Jei būdamas niekam nežinomas siūlysi neišsiskiriančią produkciją, ir liksi niekam nežinomas. Siekiame, kad kiekvienas laikrodis būtų unikalus tiek dizainu, tiek funkcijų kombinacijomis“, – rodydamas vieną modelių sako įmonės vadovas.
Siekdami pabrėžti savo kuriamų laikrodžių kokybę, gamintojai vieną unikaliausių modelių, pavadintą pirmojo žmogaus sukurto objekto Mėnulyje vardu „Lunochod“ garbei, išsiuntė į stratosferą – 50 km aukštį.
Išaugo iš vietinių marškinių
Paklaustas, ko tiksi iš savo darbuotojų, I. Zubovskij, kaip ir pridera laikrodžių verslo atstovui, atsako: „Kokybiško darbo.“ Pašnekovas teigia, kad iš kiekvieno darbuotojo tikimasi geriausio.
„Nežinomas gamintojas negali sau leisti klysti, todėl nuo pat pradžių kėlėme ypač aukštus standartus gamindami laikrodžius, ieškodami platintojų ar galvodami apie logistiką. Negalime leisti sau klysti“, – įsitikinęs I. Zubovskij.
Paprašytas papasakoti apie vietos konkurentus, pašnekovas su šypsena sako, kad apie tokius kalbėti negalima, nes laikrodžių rinka globali. Kaip ir daugelis sudėtingos produkcijos, „Vostok–Europe“ laikrodžiai daugiausia skirti eksportui – Lietuvoje jų parduodama vos iki 5 proc.
Tai toli gražu nereiškia, kad gamintojas nesididžiuoja savo šaknimis. I. Zubovskij pasakoja neretai sulaukiantis klausimų, kodėl nenaudoja „Swiss made“ (liet. – pagaminta Šveicarijoje) emblemos, mat 70 proc. kai kurių modelių dalių pagaminta Šveicarijoje.
„Tai būtų netiesa, nes mes – ne šveicarai. Mes iš Lietuvos, o šitas laikrodis pagamintas Vilniuje“, – didžiuodamasis atsako vadovas.
Traukia augančios rinkos
Nuo įmonės gimimo laikrodžių raida besirūpinantis I. Zubovskij tikina, jog vertina nepriklausomybę. „Pavyzdžiui, šiuo metu beveik trečdalį produkcijos išplatiname JAV rinkoje, tačiau tai manęs nežavi, nes toks produkcijos kiekis vienoje rinkoje vėl gali mus padaryti priklausomus“, – aiškina pašnekovas.
Nors visai neseniai „Vostok–Europe“ laikrodžius pradėta platinti Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje, I. Zubovskij teigia, kad tai toli gražu ne pabaiga. Anot jo, viena didžiausių siekiamybių – augančios Brazilijos, Kinijos ir Indijos rinkos.
„Ieškome partnerių, nes Brazilijoje įvežamiems laikrodžiams taikomas net 200 proc. muito mokestis. Vis dėlto dirbame ir ieškome, kaip patekti į šias rinkas“, – pasakojo vadovas.
Natūralu, kad verslininkas darbo pertekliumi nesiskundžia. Paklaustas apie hobį, nedvejodamas atsako, kad tai – darbas. Jis ir važiuodamas atostogų neatsiplėšia nuo informacijos apie verslo eigą. „Vienas malonumas, kai tai, ką ilgai kūrei, yra mėgstama ir įvertinama visai kitame planetos kampelyje“, – šypsodamasis sako I. Zubovskij.
Igor Zubovskij CV:
• 1984 metais baigė Vilniaus universiteto Fizikos fakultetą
• Iki 1992-ųjų dirbo Vilniaus radijo matavimo prietaisų mokslinio tyrimo institute
• 1991 metais įkūrė įmonę „Koliz“
• Nuo 2003-iųjų vadovauja „Vostok–Europe“
„Vostok–Europe“:
• 2004 metais dalyvavo pirmojoje laikrodžių parodoje Bazelyje
• „Vostok–Europe“ laikrodžių komponentai gaminami 11 įmonių 5 valstybėse
• Daugiausia tokių laikrodžių nuperkama JAV, Čekijoje, Slovakijoje ir Vokietijoje
• Laikrodis „Lunochod“ yra buvęs 2,2 km po žeme, 50 km virš jos bei atlaikęs Dakaro ralio trasos sunkumus
Vilius Petkauskas
