NT vystytojai guodžia, kad svarbu – ne kvadratiniai metrai, bet būsto išplanavimas. Ekonomistai žada, kad vasarą, nukritus palūkanoms, bent skolinimasis būstui taps pigesnis.
Būsto plotas traukiasi
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis skaičiavo, kad normalaus šeimos perkamo buto plotas turėtų siekti 55 kvadratinius metrus.
„Skaičiavome, ar tokį būstą įperka vidutines pajamas gaunantys gyventojai. Prieš tris metus vidutines pajamas gaunanti šeima galėjo įpirkti 75 kvadratinių metrų būstą, dabar ta pati šeima gali įpirkti tik 50 kvadratinių metrų ploto būstą.
Tai lėmė pakilusios būsto kainos, kurių nepasivijo augantys atlyginimai ir pakilusios palūkanos“, – komentavo ekonomistas.
Anot jo, būsto dydžio pasirinkimą lemia ir gyventojų norai.
„Jeigu jie nori gyventi Vilniaus miesto centre, tada jie rinksis mažesnį būstą, jeigu neturės daug pinigų. O, jeigu žmonės vertina ne būsto vietą, bet dydį, jie važiuos 20 km toliau, bet už tą pačią kainą turės papildomus 50 kvadratinių metrų“, – sakė ekonomistas.
Būstas mažėja, bet gyventojams jo užtenka?
NT bendrovės „Citus“ vyr. analitikė Eglė Savostė irgi atkreipė dėmesį į būsto mažėjimo tendenciją.
„Paskutinius 10–15 metų perkamo būsto plotas palaipsniui mažėja. Iš vienos pusės, taip yra todėl, kad auga jo kaina. Tačiau žmonėms būstą ėmus keisti dažniau (Lietuvoje vidutiniškai kas 7–8 metus), jis perkamas pagal poreikius, o ne visam gyvenimui.
Todėl stengiamasi neįsigyti perteklinių kvadratinių metrų, kurie nebus išnaudoti. Be to, nauji būstai projektuojami vis efektyvesnio suplanavimo, o turima erdvė paskirstoma racionaliau“, – komentavo specialistė.
Anot jos, dabartiniai butai geriau išplanuoti už sovietinius.
„Palyginimui, jei keliasdešimties metų senumo sovietinės statybos butas, turintis 30–40 kv. m plotą, dėl neefektyvaus suplanavimo dažno gyventojo pravardžiuojamas „kišene“, tai to paties dydžio naujo būsto visiškai užtenka didžiajai daliai žmonių.
Dėl kambarių ir prieškambarių formos efektyviai suplanuotas 2 kambarių butas gali būti patogesnis ir už plotu didesnį, bet prasčiau suplanuotą 3 kambarių butą“, – tikino bendrovės atstovė.
Kiek kainuoja 1 kambario butai?
Portale Aruodas.lt patikrinome, už kiek brangiausiai ir pigiausiai galima įsigyti 1 kambario butą didžiuosiuose miestuose.
Vilniuje, centre, Gedimino pr., 40 kvadratinių metrų ploto, vieno kambario butas atsieitų 310 tūkst. eurų. Daugiabutis – 1922 metų statybos, tačiau 2022 metais renovuotas. Butas parduodamas su baldais ir buitine technika.
Kitas, 1 kambario butas, Šnipiškėse, Olimpiečių g., kainuoja 270 tūkst. eurų. Butas – naujos statybos, 50 kvadratinių metrų ploto. Butas – pirmame aukšte su terasa.
Tuo metu pigiausiai butą galima įsigyti Vilniuje, Naujoje Vilnioje. Ten vieno kambario butas, 20 kvadratinių metrų ploto kainuoja 24 tūkst. eurų. Butas – senos statybos, bendrabučio tipo, su bendromis patalpomis.
Kaune brangiausias vieno kambario butas kainuoja 170 tūkst. eurų. Butas – centre, Karo ligoninės g., 42 kvadratinių metrų ploto. Butas – senos statybos, bet renovuotas.
Kitas, vieno kambario butas, Žaliakalnyje kainuoja 160 tūkst. eurų. Buto plotas – 38 kvadratiniai metrai, Daugiabutis – naujos statybos, visiškai įrengtas.
Pigiausiai vieno kambario butą Kaune galima įsigyti Vilijampolėje už 10 tūkst. eurų. Daugiabutis yra senos statybos, bendrabučio tipo, jam reikalingas remontas. Buto plotas – 11 kvadratinių metrų.
Kaune, Petrašiūnuose, 16 kvadratinių metrų ploto, 1 kambario butą galima įsigyti už 14 tūkst. eurų. Daugiabutis – senos statybos, butas – bendrabučio tipo.
Klaipėdoje, centre, Butkų Juzės g., 37 kvadratinių metrų ploto, 1 kambario butą galima nusipirkti už 159 tūkst. eurų. Butas – naujos statybos, parduodamas su baldais ir buitine technika.
Kitas 1 kambario butas, irgi centre, Liepų g. kainuoja 112 tūkst. eurų. Buto plotas 40 kvadratinių metrų, daugiabutis – senos statybos, turi atskirą įėjimą.
Tuo metu pigiausias 1 kambario butas Klaipėdoje kainuoja 14 tūkst. eurų. Butas – Rumpiškės mikrorajone, jo plotas – 18 kvadratinių metrų ploto. Daugiabutis – senos statybos, butas – bendrabučio tipo.
Žada, kad būsto įperkamumas didės
Tuo metu „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas žadėjo, kad šiemet būsto įperkamumo lygis Lietuvoje padidės.
Anot eksperto, šiais metais geresniam būsto įperkamumo lygiui įtaką turėtų daryti trys veiksniai.
„Prognozuojamas 1–2 proc. būsto kainų kritimas, vidutinio atlyginimo augimas 6,8 proc., lemsiantis augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią, tolesnis infliacijos lėtėjimas, taip pat sumažėjusios būsto paskolų palūkanos.
Išankstiniai infliacijos rodikliai rodo, kad infliacija euro zonoje vis labiau lėtėja, atitinkamai rinka mato 70 proc. tikimybę, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) mažins palūkanas 2024 m. balandį, o birželio mėnesio palūkanų mažinimas yra visiškai įskaičiuotas. Taigi, nuo 2024 m. antro pusmečio palūkanų našta gyventojams pradės mažėti“, – komentavo ekonomistas.
Anot jo, teigiamai nuteikia ir Lietuvos gyventojų perkamosios galios perspektyvos.
„Pernai, lapkritį Lietuvoje buvo fiksuojama didžiausia mėnesio defliacija nuo COVID-19 pandemijos, tikėtina, kad toliau lėtės ir metinė infliacija. Darbo užmokestis, mūsų skaičiavimais, 2024 m. padidės beveik 7 proc. iri viršys kainų augimo tempą.
Galų gale, lėtėjant NT paklausai, vystytojai yra linkę siūlyti nuolaidų klientams. Taigi, mažėjant palūkanoms, augant gyventojų perkamajai galiai ir mažėjant NT kainoms, 2024 m. būsto įperkamumas Lietuvoje turėtų didėti“, – prognozavo A. Izgorodinas.
