nenoriu būti pesimistas, tačiau, tarpvalstybiniame gyvenime, kaip ir tarp žmonių - sąntykiai panašūs - ruporai, apsimetėliai, prisiplakėliai laimi (iki tam tikro laiko), pasinaudoja, ko , galiausiai, demaskuojami... o tuo tarpu dirbantys - srebia tų, atsipraųšant populiarių ruporų, pridirbtą šūdą pilnomis saujomis ir burnomis... kai pamastai - toks gyvenimas (tarp minimų atmatų) , visiškas mėšlas - nieko jame nėra švento ir gero - niekuo tikėt negali... tačiau , pačiam nesinorėtų tapti tokiu - atmata... Europai reikalingas stiprus vadas... kitaip - paskesime chaose...