Todėl, stebėdami ryškius „Volfas Engelman“ pokyčius, bendrovės aludariai šiandien tikina: puoselėjamas džentelmeniškumas yra daugiau nei tik bravoro įvaizdis. Tai tarpusavio bendravimo, požiūrio į vartotojus ir savo kasdienį darbą standartas, kuriuo vadovaudamasis prekės ženklas šiemet tampa ir projekto „Lietuvos garbė“ rėmėju.
Aludaris yra ir biochemikas, ir menininkas
Niekada nesusidūrusiems su alaus gamybos virtuve šio proceso subtilybės yra menkai žinomos. Todėl, „Volfas Engelman“ vyriausiojo aludario Petro Sadovskio teigimu, gali pasirodyti, kad produkto kelias iki vartotojo yra paprastas ir lengvas. Tačiau, anot pašnekovo, parduotuvių lentynose atsiduriantis alus įkūnija ilgą ir sudėtingą jo kūrimo ir gamybos procesą.
„Ne visiems žinoma, kad šis procesas yra labai gyvas. Kaip ir pats alus. Jį gamina gyvi mikroorganizmai – mielės, todėl procesas skiriasi nuo pramonės šakų, kuriose nedalyvauja gyvi organizmai. Tokia ir idėja, prasidedanti nuo ragavimo ar popieriaus lapo, o besibaigianti galutiniu produktu. Be to, yra aibė tarpinių procesų: gamyba, vystymas, tobulinimas. Jų labai daug ir visi labai įdomūs. Norint išvirti puikų alų, reikia atlikti ne vieną patobulinimą. Pavyzdžiui, turime produktą, kurio receptūroje buvo apie 15 pakeitimų. Procesas – nuolatinis: vis dar randame, kaip jį patobulinti“, – apie darbo ypatumus kalba P. Sadovskis, kuris bendrovėje dirba jau 26 metus.
Ne veltui pašnekovas akcentuoja, kad gero alaus gamybai svarbios ne tik asmeninės aludario savybės. Tinkamam rezultatui, P. Sadovskio nuomone, būtina visos komandos darna. Be to, aludariui privalu turėti neramią sielą, nuolatos ieškoti, o pati aludarystė reikalauja milžiniškos patirties. Tuo įsitikinęs ir „Volfas Engelman“ studijos specialistas Valentinas Kovalenkinas, bravore dirbantis jau 14 metų.
„Aludaris turi būti labai universalus. Jis privalo išmanyti matematiką, biochemiją, inžineriją, mikrobiologiją, braižybą ir dar daug kitų sričių, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai būtinos geram alui sukurti. Siekdamas sudominti savo produktu, aludaris turi būti ir menininkas. Visgi išieškotam rezultatui reikia ne tik žmogaus, bet ir kokybiškos gamybinės įrangos. Todėl laboratorijos bei mikrobiologijos užtikrina ir išlaiko būtinąją kokybę“, – akcentuoja V. Kovalenkinas.
Rinkos dalis išaugo beveik 3 kartus
Vyriausiasis aludaris P. Sadovskis tikina, jog aludarystei reikalingas tiek tinkamas išsilavinimas, tiek mokytojai. Anot pašnekovo, ypač svarbu minėtą patirtį ne tik sukaupti, bet ir perimti, o vėliau ją perduoti kitiems – jaunesniems kolegoms. Puikus pavyzdys – „Volfas Engelman“ aludaris Giedrius Valančius.
Jis bendrovėje dirba jau 16-tus metus ir turėjo galimybę stažuotis visuose bravoro skyriuose, kitose „Olvi“ grupės įmonėse, studijavo užsienyje, baigė žymiąją Berlyno alaus akademiją. Todėl G. Valančius dabar yra profesinio augimo, įmonės investicijų į profesionalumą ir meistriškumo puoselėjimo rezultatas.
„Tiek buvę, tiek esami kolegos bei vadovai suteikė daug žinių, skyrė daug laiko, kad mane išugdytų geru specialistu. Todėl asmeninį augimą galėčiau sieti su ypač reikšmingu pastarojo dešimtmečio įvykiu, kai „Volfas Engelman“ susigrąžino istorinį vardą. Per šį laiką tapome kokybės, inovacijų, įdomių projektų puoselėtojais. Toks virsmas – labai spartus. Jį rodo ne tik augantys skaičiai ar rinkos dalis, bet ir bendrojo vidinio požiūrio skirtumai. Kartu, sulaukdami atgalinio ryšio iš vartotojų ir partnerių, stebime ryškų „Volfas Engelman“ reputacijos pokytį. Dabar sužinoję, kad dirbu su šiuo prekės ženklu, visi žavisi ir sako norintys būti jo dalimi. „Volfas Engelman“ šiuo metu siejamas su kokybe“, – pabrėžia G. Valančius.
Aludariui pritaria ir P. Sadovskis. Pasak jo, per dešimtmetį bendrovėje ryškiai pakito darbo kultūra, požiūris į produktus, keitėsi ir patys gaminiai.
„Išskyrėme kiekvieną alaus rūšį ir padarėme jas tikrai unikalias. Taip radosi produktai, turintys labiau išreikštą apynių aromatą. Tos rūšys tapo labiau pastebimos, todėl ir vartotojai tai įvertino. Prekės ženklo vardo keitimas kartu su skonio atnaujinimu padarė didžiausią įtaką. 2010–2011 m. turėjome apie 8–9 proc. rinkos dalies, o dabar – daugiau nei 25 proc. Turint omeny, kad konkurencija yra didžiulė, šis augimas – milžiniškas“, – sako „Volfas Engelman“ vyriausiasis aludaris.
Atviri viduje ir išorėje
Prie jau išvardyto „Volfas Engelman“ išskirtinumo G. Valančius priduria ir pastarojo laiko bendrovės vidinės kultūros pokyčius. Jie, pašnekovo teigimu, itin reikšmingai prisideda prie džentelmeniško tono, įkvepiančio bendrų tikslų ieškoti taikiai, draugiškai ir gerbiant vieniems kitus. Aludario nuomonę palaiko ir kolega V. Kovalenkinas.
„Esame žmonių komanda. Visi – labai skirtingi, bet bendro tikslo siekiantys kartu. Drauge dirbame jau daug metų ir jaučiamės komfortiškai, saugiai. Mūsų patirtis, kurią kaupė kartos, nenutrūksta, jos daugėja su kiekvienu nauju darbuotoju. Bendrovė puoselėja motyvacinę sistemą, skatinančią bendrauti ne tik darbo aplinkoje, kai susipažįstama artimiau. Taip vidinė kultūra tik auga“, – papildo V. Kovalenkinas.
„Volfas Engelman“ studijos koordinatorė Audronė Saulėnienė priduria, kad bendrovė pastaruoju laiku įvykdė daug efektyvumą gerinančių projektų, organizavo išskirtines, visiškai nestandartines viešinimo kampanijas. Taip pat bravoras tapo atviras kauniečiams ir miesto svečiams, pakvietė aplankyti „Volfas Engelman“ studiją, surengė ne vieną nemokamą kultūros renginį. „Volfas Engelman“ aludariai dažnai stažuojasi įvairiose užsienio šalyse, dalyvauja parodose, konferencijose, kur dalijasi tiek savo patirtimi, tiek pasisemia žinių apie inovacijas ir naujausias receptūras. O Lietuvoje nuolat organizuojamos naujų produktų rūšių kūrimo sesijos, kuriose dalyvauja ir kolegos aludariai iš įvairių šalių, daryklų. Visa tai leidžia dar labiau plėsti akiratį ir skonių įvairovę.
„Esame atviri ir išorėje, ir viduje. Aiškiai suvokiame savo profesinius, visos įmonės tikslus, vadovaujamės tomis pačiomis vertybėmis. Kiekvienas galime turėti asmeninę nuomonę, drąsiai ją reiškiame, o neaiškumus sprendžiame konstruktyviai. Ne veltui esame kaip šeima, kuri puoselėja profesines kompetencijas, sklandžius tarpusavio santykius ir tradicijas, lemiančias brandžią mūsų vidinę kultūrą“, – dalijasi A. Saulėnienė.
Todėl kalbinti pašnekovai vieningi – tobulo alaus formulė yra sudėtinė. Pasak P. Sadovskio, būtini jos elementai – bendravimas ir bendradarbiavimas.
„Darbuotojų įsitraukimas yra svarbus tiek kasdienėse, tiek kritinėse situacijose. Būtent jis rodo nuoširdų norą dėti tikslingas pastangas. Kompetentingi darbuotojai veikia greitai ir kokybiškai, o mes vienijame skirtingų kartų pajėgas. Jauni pasižymi energija ir greita reakcija, vyresnieji – patirtimi. Todėl toks derinys garantuoja optimalų rezultatą“, – reziumuoja P. Sadovskis.
