Kalbėdamas apie dujotiekio propjektą „Nord Stream 2“, kuris buvo nutrauktas Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Vokietijos prezidentas sakė:„Netikėjau, kad Vladimiras Putinas dėl savo imperinės beprotybės susitaikys su visišku ekonominiu, politiniu ir moraliniu savo šalies žlugimu.“
A. Merkel teisina 2008-ųjų sprendimą blokuoti Ukrainos stojimą į NATO
Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį teisino savo 2008 metų sprendimą neleisti Ukrainai iškart įstoti į NATO ir, Rusijos invazijai temdant jos 16 vadovavimo metų palikimą, atmetė ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio kritiką.
V. Zelenskis vėlai sekmadienį paskelbtame pareiškime apsiskaičiavimu pavadino vadovaujant Prancūzijai ir Vokietijai per NATO susitikimą Bukarešte priimtą sprendimą nepriimti jo šalies į Aljansą, nors JAV laikėsi priešingos pozicijos.
„Kviečiu p. Merkel ir p. [buvusį Prancūzijos prezidentą Nicolas] Sarkozy (Nikola Sarkozi) apsilankyti Bučoje ir pamatyti, prie ko per 14 metų privedė nuolaidžiavimo Rusijai politika“, – sakė jis, turėdamas galvoje įtariamus rusų karių žiaurius nusikaltimus prieš civilius ukrainiečius. Pasaulio galios šiuos nusikaltimus vadina karo nusikaltimais.
Ukrainos prezidentas taip pat apkaltino Europos lyderius anuometine savo pozicija siekus nuraminti Rusiją.
Tačiau trumpame pareiškime, kurį paskelbė atstovė, A. Merkel sako, kad ir dabar neatsižada savo sprendimų dėl 2008 metų NATO viršūnių susitikimo Bukarešte.
„Dėl žiaurių nusikaltimų, atskleistų Bučoje ir kitose Ukrainos vietose, buvusi kanclerė visiškai remia visas vyriausybės ir tarptautinės bendrijos pastangas palaikyti Ukrainą ir nutraukti Rusijos barbariškumą bei karą prieš Ukrainą“, – pridūrė atstovė.
Vokietija laikėsi pozicijos, kad Ukrainai 2008 metais buvo per anksti stoti į NATO, nes tuo metu nebuvo įvykdytos politinės sąlygos.
A. Merkel, kuri praėjusių metų pabaigoje po keturių kadencijų kanclerio poste pasitraukė iš politikos, kažkada buvo vadinama laisvojo pasaulio lydere.
Tačiau Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėtas karas Ukrainoje atskleidė jos politinio palikimo trūkumus – kritikai sako, kad dėl jos įtampos mažinimo politikos Kremliaus lyderio atžvilgiu Vokietija ir Europa dabar yra pažeidžiamos.
„Klaida“
Ypač daug dėmesio sulaukia Vokietijos priklausomybė nuo Rusijos energijos. 2014 metais Vokietija iš Rusijos importavo 36 proc. sau reikalingų gamtinių dujų, bet prieš invaziją šis skaičius jau buvo 55 procentai.
Dėl šios priklausomybės Berlynas sako negalintis veikti pagal JAV ir kitų sąjungininkių raginimą paskelbti visišką rusiškos energijos embargą.
Prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas-Valteris Šteinmejeris), dirbęs užsienio reikalų ministru dviejuose A. Merkel ministrų kabinetuose, pirmadienį pripažino, kad padarė „klaidą“ stumdamas prieštaringai vertinamą dujotiekį „Nord Stream 2“, nutiestą siekiant padvigubinti Rusijos dujų importą į Vokietiją.
„Akivaizdu, kad mano pritarimas „Nord Stream 2“ buvo klaida. Mes laikėmės tiltų, kuriais Rusija nebetikėjo ir dėl kurių mus perspėjo mūsų partneriai“, – sakė jis. Prezidentą cituoja Vokietijos žiniasklaida.
Jungtinės Valstijos ir ES narės, pavyzdžiui, Lenkija, labai priešinosi 10 mlrd. eurų vertės dujotiekiui, kuris aplenkia Ukrainą, todėl Kyjivas būtų negavęs mokesčių už dujų tranzitą.
Vokietija, atkakliai gynusi šį projektą, kol jis buvo statomas, galiausiai jį sustabdė Rusijai įsiveržus į Ukrainą.
Kaip ir A. Merkel, F.-W. Steinmeieris sulaukė kritikos dėl dujotiekio projekto. Ypač jo Socialdemokratų partija daugelį metų siekė glaudesnių ryšių su Rusija.
A. Merkel pirmtakas socialdemokratas Gerhardas Schroederis (Gerhardas Šrioderis) atsisakė palikti svarbius postus Rusijos energetikos milžinėse „Rosneft“ ir „Gazprom“, nepaisydamas V. Putino karo prieš Ukrainą.
Pripažindamas, kad suklydo, F.-W. Steinmeieris teigė, jog, jo „vertinimu, Vladimiras Putinas nesutiks su savo šalies ekonominiu, politiniu ir moraliniu žlugdymu dėl savo imperinės beprotybės“.
„Kaip ir kiti, aš klydau“, – pridūrė jis.
