Kaip skelbia „Financial Times“, savo kalboje Frankfurte jis pastebi, kad Japonijos ir Vengrijos pavyzdžiai, kuomet vyriausybės masiškai įsitraukia į centrinių bankų veiklą ir riekalauja agresyvesnės monetarinės politkos, lemia ženkliai sumažėjusią autonomiją.
„Tai gali nulemti politizuoti valiutų kursai, sąmoningai ar ne. Kol kas šalys išvengė valiutų devalvacijos per krizę, taigi aš tikiuosi, kad padėtis ir išliks tokia“, - sako J. Weidmannas.
Vokietijos centriniam bankui ir ECB buvo suteikti platesni įgaliojimai veikti ir didesnė nepriklausomybė nuo politinio kišimosi, idant efektyviai būtų kontroliuojama infliacija. Kai kurie apžvalgininkai teigia, kad dabar ECB yra nepatogioje padėtyje, nes centriniai šalių bankai, neatsižvelgdami į infliaciją, veikia siekdami sumažinti savo valiutų kursus prieš eurą. Tokiu atveju kartu mažėja ir euro zonos eksporto konkurencingumas, praneša „Financial Times“.
J. Weidmannas pastebėjo, kad 1980–2000 metais centriniai bankai buvo nepriklausomi ir išgyveno „didžiojo saikingumo metus“, kas lėmė infliacijos kritimą. Tačiau kylančios kainos apsunkino cenrinių bankų veiklą, kuomet kilo fiansinė krizė, o sparčiai augančiose ekonomikose didėjo energijos ir žaliavų paklausa.
Tai privertė centrinius bankus prižiūrėti finansines sistemas, stimuliuoti ekonomiką ir mažinti vyriausybių refinansavimo kaštus ar net užtikrinti valstybės mokumą, sako Vokietijos centrinio banko pirmininkas. Vis dėlto įveikti krizę, apkraunant centrinius bankus užduotimis bei viltimis, nėra pats teisingiausias būdas. Jis pabrėžia, kad geriausias būdas centriniams bankams apginti savarankiškumą – siaurai interpretuoti savo įgaliojimus.
