Oro uostų, uostų, geležinkelių, autobusų stočių ir parkų bei metro darbuotojai pakluso profsąjungų „Verdi“ ir EVG raginimams surengti 24 valandų trukmės streiką.
„Poveikio neturinti darbo kova yra bedantė kova“, – visuomeniniam transliuotojui „Phoenix“ sakė „Verdi“ vadovas Frankas Werneke.
Jis pripažino, kad streikas sukels daug nepatogumų daugeliui į darbus važiuojančių gyventojų bei poilsiautojų, „tačiau geriau viena diena streso su galimybe pasiekti susitarimą dėl atlyginimų nei kelias savaites truksiantys kolektyviniai veiksmai“.
Paprastai triukšmingoje Berlyno centrinėje traukinių stotyje pirmadienio rytą buvo tylu, operatorei atšaukus tolimojo susisiekimo ir regioninius reisus visoje šalyje.
Didžiausio šalies Frankfurto oro uosto ir Miuncheno oro uosto atvykimo ir išvykimo ekranuose buvo rodoma informacija apie atšauktus skrydžius.
Siekdamas išvengti tiekimo spragų, susisiekimo ministras Volkeris Wissingas įsakė sekmadienį panaikinti prekių pristatymų vilkikais apribojimus ir paprašė oro uostų leisti lėktuvams kilti ir leistis vėlai naktį, „kad įstrigę keleiviai galėtų pasiekti savo kelionės tikslus“.
„Verdi“ atstovauja apie 2,5 mln. viešojo sektoriaus darbuotojų, o EVG – 230 tūkst. geležinkelių ir autobusų įmonių darbuotojų.
Retai pasitaikantis bendras streikas rodo ginčo dėl atlyginimų paketo eskalavimą.
Darbdaviai, daugiausia valstybės ir viešojo sektoriaus įmonės, kol kas atsisako tenkinti darbuotojų reikalavimus, vietoj to pasiūlydami padidinti darbo užmokestį 5 proc. bei dvi vienkartines 1 tūkst. eurų (1,1 tūkst. JAV dolerių) ir 1,5 tūkst. eurų išmokas šiais ir kitais metais.
„Verdi“ reikalauja padidinti mėnesinį atlyginimą 10,5 proc., o EVG siekia 12 proc. padidinimo.
„Didžiulis poveikis“
Valstybės valdomos geležinkelių bendrovės „Deutsche Bahn's“ (DB) žmogiškųjų išteklių vadovas Martinas Seileris šalies masto streiką pavadino „nepagrįstu ir nereikalingu“ ir paragino profsąjungas „nedelsiant“ grįžti prie derybų stalo.
Vokietijos oro uostų asociacija, apskaičiavusi, kad bus paveikti apie 380 tūkst. keleivių, pareiškė, jog streikas „viršija bet kokias įsivaizduojamas ir pateisinamas priemones“.
Darbdaviai kaltina darbuotojų teisių gynėjus prisidedant prie darbo užmokesčio ir kainų spiralės, kuri tik skatins infliaciją, tuo metu profsąjungos teigia, kad jų nariai verčiami prisiimti didėjančių pragyvenimo išlaidų naštą.
„Benzino ir maisto kainos pakilo. Jaučiu tai savo pinigine“, – per protestą Berlyne ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP sakė 21 metų Timo Stau.
Kaip ir daugelyje kitų šalių, Vokietijos gyventojai susidūrė su didele infliacija – vasarį ji siekė 8,7 proc. – po to, kai Rusijai įsiveržus į Ukrainą išaugo maisto ir energijos kainos.
„Megastreikas“, kaip jį pavadino vietos žiniasklaida, surengtas po pastaraisiais mėnesiais įvykusių kelių pramoninių veiksmų keliuose sektoriuose – nuo pašto paslaugų iki oro uostų ir vietos transporto.
Pirmadienį turėjo prasidėti trečiasis derybų dėl viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų etapas.
Kovo pradžioje Brėmeno, Berlyno, Hamburgo ir Hanoverio oro uostai atšaukė daugiau nei 350 skrydžių, kai protestą surengė apsaugos darbuotojai.
Autobusų ir metro darbuotojai Frankfurte taip pat protestavo.
Visgi kai kurioms profsąjungoms pavyko iškovoti ženklų atlyginimų padidinimą.
Pavyzdžiui, pašto sektoriaus darbuotojams atlyginimai kovo mėnesį pakelti vidutiniškai 11,5 proc., o lapkritį „IG Metall“, didžiausia Vokietijos profsąjunga, iškovojo 8,5 proc. darbo užmokesčio pakėlimą savo nariams.
