Didžiausia Europos ekonomika pastarąjį dešimtmetį tapo labai priklausoma nuo rusiškų dujų, todėl prasidėjus karui Ukrainoje ir Rusijai užsukus čiaupus, suskubo didinti savo atsargas.
„Saugyklų užpildymo lygis šiandien vidutiniškai viršijo 95 procentų lygį“, – sakoma Ekonomikos ministerijos pranešime.
„Tai rodo, kad reguliavimas daro poveikį, o pasiūla ateinančiai žiemai yra sustiprinta“, – pridūrė ministerija.
Berlynas liepą patvirtino daugybę priemonių, siekdamas dujų saugyklas užpildyti 95 proc. iki lapkričio mėnesio.
Vokietijos vicekancleris ir ekonomikos ministras Robertas Habeckas penktadienio ataskaitą pavadino „svarbiu etapu“.
Pasak jo, vyriausybės priemonėmis pavyko „sureguliuoti rinką, kuri per pastaruosius dešimtmečius buvo beveik nereguliuojama, ir užpildyti saugyklas greičiau nei tikėtasi, nepaisant sustojusių tiekimų per dujotiekį „Nord Stream 1“ iš Rusijos.
R. Habecko ministerija teigė, kad 2021 metų spalį, likus keliems mėnesiams iki dabartinės krizės pradžios, atsargų lygis vidutiniškai siekė 72 proc., palyginti su 95,14 procento šiandien.
Vyriausybė pažymėjo, kad pastarosiomis savaitėmis įgyvendintos energijos taupymo priemonės ir didžiuliai dujų pirkimai iš kitų tiekėjų leido pasiekti didelę pažangą.
Vokietija išleido 1,5 mlrd. eurų (1,46 mlrd. JAV dolerių) suskystintoms gamtinėms dujoms pirkti, o pagrindiniai tiekėjai yra Kataras ir JAV.
Šalis suplanavusi penkis naujus SGD terminalus, leisiančius padidinti dujų importą jūra.
Tuo tarpu Prancūzija šią savaitę pranešė pradėjusi tiekti gamtines dujas Vokietijai, vykdydama savo įsipareigojimą dėl ES energetinio solidarumo Rusijos sukelto trūkumo akivaizdoje.
Berlynas taip pat ėmėsi priemonių, leidžiančių naudoti daugiau iš anglių gaunamos energijos ir sumažinti elektros energijos ir šilumos suvartojimą viešuosiuose pastatuose.
„Dabar turime toliau stiprinti pasiūlą ateinančiai žiemai“, – penktadienį kalbėjo R. Habeckas.
Vokietijos vyriausybė šią savaitę perspėjo, kad kitąmet šalis panirs į recesiją, ekonomikai susiduriant su sparčiai didėjančiomis energijos sąnaudomis.
Pristatydamas naujausias vyriausybės prognozes dėl 0,4 proc. sieksiančio ekonomikos susitraukimo ir 7 proc. infliacijos 2023 metais, R. Habeckas nupiešė niūrų „rimtos energetikos krizės“ paveikslą.
