Jolanta Paškevičiūtė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Graikija pradeda derybas su euro zonos partnerėmis dėl naujų milžiniškos gelbėjimo programos sąlygų. Vokietija perspėja – Graikijos vyriausybės pastangos gresia pasitraukimu iš euro zonos ir nežinia. Kitos euro zonos narės ragina siekti kompromiso.
Dar prieš euro zonos finansų ministrams atvykstant į Briuselį, perspėjimų Atėnams netruko.
„Graikijos finansų ministras praėjusį kartą pareikalavo konkrečių siūlymų, bet jie labiau tinka ateities programai, o ne dabartinei, kuri turi būtų tęsiama. Graikai turi atsižvelgti į realybę, o jie, atrodo, dar gyvena rinkimų nuotaikomis“, – sako Austrijos finansų ministras Hansas Jorgas Schellingas.
Vokietijos finansų ministro tonas nežada kompromisų – Graikija elgiasi neatsakingai, pareiškė Wolfgangas Schaeuble. Esą Atėnai turi apsispręsti – nori likti euro zonoje, ar ne.
Prancūzija ne tokia kategoriška. „Vokiečiai iš dalies teisūs, sakydami, kad Graikija pasirašė susitarimus ir turi jų laikytis, kad ir kokia būtų vyriausybė. Bet aš pritariu ir graikams, kurie sako – vyriausybė pasikeitė ir mes elgsimės ne taip, kaip iki šiol. Taigi reikia rasti būdų bendradarbiauti. Graikija turi gerbti susitarimus, o mes – jos žmonių valią“, – sako Prancūzijos finansų ministras Michelis Sapinas.
Šio mėnesio pabaigoje baigiasi Graikijos gelbėjimo programai numatytas terminas, Briuselis linkęs ją tiesiog pratęsti.
„Graikijos ministras iš pradžių su tuo sutiko, kad dabartinė programa būtų pratęsta ir laimėtų laiko derėtis dėl naujos programos. Bet jeigu tvirtina, kad reikia tik daugiau laiko, per pusę metų Graikija susitvarkys, tai toli nuo realybės. Iš savo patirties žinome, kaip sunku vykdyti reformas, kurių rezultatai pasirodo gerokai vėliau“, – teigia Austrijos finansų ministras.
Europos Sąjunga ir TVF 2010 m. ir 2012 m. suteikė Graikijai iš viso 240 milijardų eurų paskolą, o privatūs bankai nurašė daugiau negu 100 milijardų eurų skolų. Mainais Atėnai pradėjo įgyvendinti skausmingą taupymo programą ir reformas. Tai išlaikė Graikiją euro zonoje, bet skola šoktelėjo iki 315 milijardų eurų.
Praėjusią savaitę euro zona netgi nesutarė dėl tolesnės derybų su Graikija eigos, tačiau Europos viršūnių susitikime sekėsi geriau nei tikėtasi – netgi Angela Merkel sutiko – reikia kompromiso po to, kai Graikijos premjeras parodė esąs pasirengęs būti lankstus – sutiko su 70 procentų dabartinės gelbėjimo programos.
Pasak ekspertų, ne tik laikas, bet ir pinigų stygius spaudžia Atėnus, ir, atrodo, naujoji vyriausybė tai pajuto.
