„Turime būti kantrūs“, – BBC sakė Christianas Lindneris.
Tačiau užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock anksčiau kalbėjo priešingai. Ji sakė, kad Vokietija iki metų pabaigos nutrauks naftos importą, po jo seks dujos.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kritikavo Vokietiją, kad ji nesugeba pažaboti Rusijos energijos importo.
Mokėjimus už energiją jis pavadino „kruvinais pinigais“.
Pajamos, gaunamos iš rusiškos naftos ir dujų pardavimo, sudaro apie 1 mlrd. dolerių (923 mln. eurų) per dieną, o tai kenkia tarptautinėms pastangoms daryti ekonominį spaudimą prezidentui Vladimirui Putinui, kad šis nutrauktų karą.
JAV jau uždraudė rusiškos naftos importą, o Jungtinė Karalystė planuoja jo atsisakyti palaipsniui, iki metų pabaigos.
Tačiau ES šalys yra labiau priklausomos nuo Rusijos energijos, Vokietija šiuo metu iš Rusijos perka apie 25 proc. naftos ir 40 proc. dujų.
P. Lindneris BBC sakė, kad jo šalis stengiasi įgyvendinti Rusijos energijos embargą, tačiau jis pirmenybę teikia sankcijoms, kurios „labiau kenkia [Putinui] nei mums“.
Jis sakė, kad staiga sustabdžius Rusijos energijos importą gali būti fiziškai sustabdytas Vokietijos gamybos įmonių, pavyzdžiui, fabrikų ir automobilių gamintojų, darbas.
Ekonomikai grės nuosmukis?
Anksčiau, praėjusią savaitę Vokietijos ekonomikos institutai įspėjo, kad nedelsiant sustabdžius Rusijos importą iki 2023 m. didžiausios Europos ekonomikos šalyje prasidėtų staigus nuosmukis.
„Esame pasirengę sustabdyti visą energijos importą iš Rusijos, tai tik laiko klausimas“, – sakė Lindneris, kuris yra liberalių laisvųjų demokratų, vienos iš Vokietijos koalicinės vyriausybės narių, lyderis.
Jis tvirtino, kad bet kokie Vladimiro Putino apskaičiavimai, kad Vokietija ir toliau priklausys nuo Rusijos energijos, yra „klaidingi“.
„Galų gale, mes nenorime turėti jokių tolesnių reikalų su Putinu“, – sakė jis.
Vis dėlto jo pozicija prieštaravo Vokietijos užsienio reikalų ministrės M. Baerbock, vienos iš Žaliųjų partijos lyderių, pareiškimams.
J. Baerbock sakė, kad Vokietija iki vasaros perpus sumažins Rusijos naftos importą, o iki metų pabaigos jo visiškai atsisakys, po to greitai mažins ir Rusijos dujų importą.
Vokietijos finansų ministras norėjo griežtai pasisakyti Rusijos atžvilgiu ir, atrodo, puikiai supranta, kad jo šalis yra kritikuojama už tai, kad delsia įvesti visišką energetinį embargą Kremliui.
Pagrindinė jo mintis – embargas artėja, bet jo neįmanoma įvesti iš karto, dėl jo tikriausiai būtų sustabdyta didelė Vokietijos ekonomikos dalis.
Praėjusią savaitę prezidentas V. Zelenskis, pasinaudodamas interviu BBC, pareikalavo nedelsiant įvesti embargą pelningai Rusijos prekybai nafta ir apkaltino tuos, kurie siunčia eurus ir dolerius Kremliaus kontroliuojamoms naftos milžinėms, „prekiaujant krauju“. Jis išskyrė Vokietiją ir Vengriją, blokuojančias ES veiksmus.
A. Lindneris sakė, kad Vokietija imsis veiksmų kaip galima greičiau, tačiau nepatvirtino, kad tai įvyks per metus.
Panašu, kad Berlyne šis klausimas kelia įtampą trijų partijų valdančiajai koalicijai. A. Lindneris vadovauja laisvosios rinkos FDP, kuri nėra įprasta socialdemokratų ir žaliųjų partnerė.
Tuo metu Žaliųjų partijos lyderė, užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock, pareiškė, kad priklausomybė nuo rusiškos naftos tikrai sustos iki metų pabaigos. Olafo Scholzo vadovaujama kanceliarija šiuo klausimu atrodo atsargiausia.
Privalo ištaisyti anksčiau padarytus sprendimus
Vokietija, reaguodama į karą, jau atšaukė Rusijos dujotiekio „Nord Stream 2“ atidarymą – šio projekto siekė ankstesnės skirtingų politinių krypčių vyriausybės.
Tačiau A. Lindneris sakė, kad jam nerimą kelia makroekonominiai padariniai, kuriuos sukeltų Rusijos energijos tiekimo nutraukimas per vieną naktį.
„Aš nesibaiminu ekonominių išlaidų [perkant mažiau rusiškos energijos]. Aš baiminuosi fizinio poveikio, jei teks sustabdyti tiekimą, visai gamybos linijai tai sukels ne tik ekonominių išlaidų“, – BBC teigė J. Lindneris.
„Manau, kad geriau turėti sankcijų, kurias galime ištverti mėnesius, metus“, – sakė jis. P. Lindneris teigė, kad Rusijos invazija į Ukrainą yra pagrindinė didėjančios geopolitinės ir ekonominės rizikos, įskaitant infliaciją, maisto trūkumą ir skolų krizę mažas pajamas gaunančioms šalims, priežastis.
Tačiau jis taip pat kritikavo ankstesnių Berlyno vyriausybių požiūrį pasikliauti Rusija dėl naftos ir dujų.
„Per pastaruosius du dešimtmečius Vokietijos vyriausybės strategiškai neteisingai apskaičiavo, todėl dabar turime siekti energijos šaltinių diversifikavimo“, – sakė jis.
