ESTT rugsėjį atšaukė Europos Komisijos (EK) sprendimą dėl „Opal“ dujotiekio pajėgumų panaudojimo, pripažindamas jį neatitinkančiu ES Trečiojo energetikos paketo reikalavimų bei pagrindinių solidarumo energetikos sektoriuje principų.
2016 metų spalį EK leido „Gazprom“ išskirtinai naudotis „Opal“, padidindama Rusijos koncernui skirtą naudojimo kvotą nuo 50 proc. iki 80 proc. ir leisdama per aukcionus supirkti visą likusį vamzdyno pajėgumą.
Dėl tokio EK nuolaidžiavimo Rusijos dujų gigantui Lenkijos valstybinė dujų bendrovė PGNiG, jos antrinė įmonė Diuseldorfe „PGNiG Supply & Trading“ ir Lenkijos vyriausybė 2016-ųjų pabaigoje kreipėsi į ESTT. Prieš šio ieškinio kiek vėliau prisijungė Lietuva ir Ukraina.
Lenkijos manymu, taip buvo pažeisti jos interesai, ES normos dėl konkurencijos ir trečiųjų šalių interesų apsaugos, ES ir Ukrainos asociacijos sutarties nuostatos. Be to, suteikiant „Gazprom“ galimybes nukreipti į Europą papildomus dujų kiekius keliamas pavojus ES, įskaitant Lenkijos, energetiniam saugumui, ignoruojami apsirūpinimo energijos šaltiniais diversifikavimo tikslai.
Agentūra „Interfax“, remdamasi EK atstovu, skelbė, jog EK šios ESTT nutarties skųsti neketina.
„Šio teismo sprendimo EK neskųs. Energetinio solidarumo principas, numatytas Lisabonos sutarties 194 straipsnyje, yra labai svarbus Komisijai“, – sakė EK atstovas.
470 kilometrų ilgio 36 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo vamzdynas „Opal“ yra pirmojo Baltijos jūrą kertančio Rusijos eksporto dujotiekio „Nord Stream 1“ pagrindinė atšaka sausumoje, nutiesta nuo Vokietijos pajūrio iki Čekijos pasienio.
