Po naujo tinklo bandymo, dvi iš trijų likusių elektrinių „prireikus, galės bus įjungtos iki 2023 metų balandžio vidurio“, sakoma ekonomikos ministro Roberto Habecko pranešime.
Šiuo žingsniu iš dalies atidedamas buvusios kanclerės Angelos Merkel planuotas branduolinės programos atsisakymas.
Elektrinės veiks rezerviniu režimu, kad, prireikus, jų gaminamą elektrą būtų galima įtraukti „į elektros tinklą pietų Vokietijoje“, kur atsinaujinančios energijos šaltinių plėtra atsilieka nuo šalies šiaurinės dalies.
Pasak R. Habecko, tokia krizė vis dar „labai mažai tikėtina“ ir patikino, kad Vokietija yra užsitikrinusi „labai didelį tiekimo saugumą“.
Žaliųjų partijai atstovaujantis ministras taip pat pabrėžė, kad Vokietija nenukrypsta nuo savo plano atsisakyti branduolinės energijos, o metų pabaigoje visos elektrinės bus atjungtos nuo elektros tinklo.
„Nauji kuro strypai nebus dedami, o po 2023 metų balandžio vidurio bus išjungtas ir rezervinis režimas“, – pažymėjo R. Habeckas.
Kovo mėnesį atliktas pradinis testavimas nepalankiausiomis sąlygomis parodė, kad dar neišjungtų branduolinių elektrinių parkas nebuvo reikalingas energetiniam saugumui užtikrinti, todėl buvo padaryta išvada, kad iki metų pabaigos, kaip planuota iš pradžių, elektrinės gali būti palaipsniui išjungtos.
Tačiau nuo to laiko elektros rinką sukrėtė Rusijos invazija į Ukrainą, o sąskaitos už elektrą iš dalies išaugo dėl to, kad Maskva sumažino energijos tiekimą Europai.
„Karas ir klimato krizė daro labai konkretų poveikį“, – kalbėjo R. Habeckas, turėdamas omenyje vasaros sausrą, kuri išdžiovino Vokietijos upes ir apsunkino kuro transportavimą.
A. Merkel nusprendė atsisakyti atominės energijos 2011 metais po Fukušimos branduolinės katastrofos Japonijoje.
Elektrinių, kurios pagamina 6 proc. šalies elektros energijos, eksploatavimo trukmės pratęsimas sukėlė karštas diskusijas Vokietijoje, kur branduolinė energetika buvo ginčų šaltinis dar prieš A. Merkel sprendimą.
Šis žingsnis yra ypač jautrus R. Habeckui, kurio Žaliųjų partija pasisako už antibranduolinę kryptį.
Visgi Vokietija jau ėmėsi veiksmų, kad artėjant žiemai būtų iš naujo paleistos anglimis kūrenamos jėgainės ir užpildytos dujų saugyklos, siekdama apsisaugoti nuo energijos trūkumo.
Praėjusią savaitę Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ pranešė neketinanti nuo šeštadienio atnaujinti dujų tiekimo „Nord Stream 1“ dujotiekiu, kaip buvo planuota po tris dienas trukusios techninės priežiūros, o dėl tokio žingsnio apkaltino Vakarų sankcijas.
