Skamba žiauriai, bet kaip kitaip pavadinsi dalykus, kurių nei pačiupinėti, nei paragauti negali. Gali iš jų tik pasipelnyti arba juos pasisavinti. Kova dėl sukurtų produktų – tokia šiandien ne tik kompiuterių specialistų, bet ir kitų intelektinių produktų autorių dalia.
Jaunas verslininkas iš Kauno savo teises į sukurtą programą šiandien yra priverstas ginti teismuose.
UAB „Interversija“ vadovas Vykintas Šukys prisipažįsta pakliuvęs į situaciją, dėl kurios patyrė daugybę nuostolių, o įmonė atsidūrė ties bankroto riba.
„Neturiu ko prarasti, eisiu iki galo. Reikia mokėti advokatams, taip pat pelno mokestį, reikia išlaikyti įmonę. Iš manęs tiesiog nori nusavinti mano penkerius metus kurtą programą“, – ryžtingai sako V. Šukys.
Sąskaitas apmokėjo
Pašnekovas prisipažįsta nesitikėjęs, kad bendradarbiavimas su Kauno kraujo donorystės centru gali virsti į tokį konfliktą.
Dar 2006 metais tik įregistravęs įmonę V. Šukys ėmėsi kurti kompiuterinę programą „Donoritas“.
„Nuo pat vaikystės domėjausi kompiuteriais, vėliau teko dirbti Kauno kraujo donorystės centre. Kai iš ten išėjau, sugalvojau sukurti jiems kompiuterinę programą“, – prisimena pašnekovas.
V. Šukys sako, kad iš pradžių didelių nesklandumų nekilo. Įmonė išrašydavo sąskaitas, o Kraujo donorystės centras jas apmokėdavo.
„Iš pradžių tai buvo 500 litų, nors šie pinigai net išlaidų nepadengdavo, – pasakoja V. Šukys. – Bet programa buvo kuriama, tad buvo gerai. Pats nuolat būdavau centro patalpose, kad galėčiau padėti darbuotojams naudotis programa, paaiškinti niuansus, pamokyti.“
Siūlė darbintis
Jau 2008 metais Kraujo donorystės centro vadovas, kaip pasakoja V. Šukys, pradėjo kviesti dirbti į centrą.
„Patyriau lengvą šoką. Sužinojau, kad jis taip pat elgėsi ir su kitais mano darbuotojais, – nusiminęs kalba pašnekovas. – Jei būčiau nuėjęs ten dirbti, būtų buvę labai sunku atskirti darbo santykius ir kuriamos kompiuterinės programos autorystę. Po šio spaudimo programą registravau „Infobalt“ asociacijos kompiuterių programų registre. Kokia iš to nauda? Sumokėjau 1 000 litų. Maniau, būsiu saugus, bet iki šiol nesu.“
Neatliko tyrimo?
Šį kartą V. Šukys nusprendė nepaisyti incidento ir toliau bendradarbiauti su Kauno kraujo donorystės centru ir tobulinti savo programą.
„Mane tenkino, kad jie nuomojasi programą,– sako V. Šukys. – Jiems pateikdavau sąskaitas ir jie jas apmokėdavo. Buvo net įsiskolinę 71 tūkst., bet šią skolą sumokėjo. Tačiau vėliau jie nustojo mokėti ir buvo iškeltas civilinis ieškinys, kad apmokėtų sąskaitas nuo 2010 metų sausio iki tų pačių metų rugsėjo. Bylą pralaimėjau, nes teismas neatliko net tyrimo, ekspertizės, nors turiu įrodymų, kad centras dirbo su mano programa. Dabar pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad po mano uždraudimo naudotis programa Kauno kraujo donorystės centras toliau ja naudojasi. Yra liudininkų, slapta filmuotos medžiagos. Tačiau esu vėl pas tuos pačius tyrėjus, kurie ir anksčiau nematė reikalo tirti. Manau, čia visiems mums trūksta kompetencijos.“
Turi įrodymų
V. Šukio manymu, sąskaitos-faktūros turėtų būti pakankamas įrodymas.
„Negi niekam nekyla klausimų, kodėl tiek metų Kauno kraujo donorystės centrui išrašydavau sąskaitas-faktūras ir jie jas apmokėdavo? – stebisi pašnekovas. – Turiu visus įrodymus, kad pagrįsčiau, jog iki šios dienos jie nelegaliai naudojasi mano programa. Tiesa, vieną naktį buvo apipiltas serveris, todėl viena dalis programos neveikia. Teko kviestis antstolį, kad užfiksuočiau šitą situaciją ir nekaltintų manęs. Jei norėtų, patikrintų visus programos įrašus ir nustatytų, kas ir kada naudojosi programa.“
Matė programą
Beveik dešimt metų kraujo donoru esantis prisistatyti nenorintis „Ekonomika.lt“ pašnekovas tokį Kauno kraujo centro poelgį vadina vagyste. „Tai apiplėšimas vidury baltos dienos, – teigia pašnekovas. – Kraujo duodu dešimt metų, kokius šešis kartus per metus. Paskutinį kartą, kai lankiausi Kauno kraujo donorystės centre prieš du mėnesius, mačiau tą programą. Mačiau ją daug kartų ir anksčiau. Bet šios įstaigos čiuptuvai labai ilgi, nenustebčiau, jei ši istorija taip ir būtų užgniaužta. Gaila, kad taip gali baigtis šią programą sukūrusiam autoriui.“
Konfliktų daugėja
Lietuvoje kompiuterinių programų registrą atliekančios ir ryšių technologijoms atstovaujančios asociacijos „Infobalt“ Europos Sąjungos reikalų vadovė, intelektinės nuosavybės apsaugos specialistė Vilma Misiukonienė sako, kad panašių konfliktų daugėja.
Dešimt metų informacinių technologijų srityje dirbanti V. Misiukonienė sako, kad pastaruoju metu kompiuterines paslaugas perkančios įmonės rado naują būdą susitarti su kompiuterinių programų kūrėjais.
„Programą pradėję kurti specialistai viliojami pereiti į tą įmonę, kuriai programa kuriama, – sako V. Misiukonienė. – Tačiau jei programa kuriama darbo metu kitoje įmonėje, ji tampa jos nuosavybe. Tada būna labai sunku įrodyti nuosavybės teises. Bet kokiu atveju visada patariu neiti į teismą, nes geriausias sprendimo būdas galėtų būti arbitražas. Teisminiai procesai užima laiko, kartais trunka iki 3 metų. Tada ir pati programa tampa nereikalinga.“
Būtina sutartis
V. Misiukonienė sako, kad verslininko V. Šukio situaciją būtų galima vertinti dvejopai.
„Ši programa registruota mūsų kompiuterių programų registre, – teigia specialistė. – Tačiau esminė problema, kad klientas su užsakovu nepasirašė sutarties. Kita vertus, teismas gal nepakankamai įvertino aplinkybes, nes buvo išrašomos sąskaitos už paslaugas ir apmokamos. Turėjo būti padarytas poėmis – antstoliai turėjo paimti kompiuterį ir vėliau turėjo būti nustatyta, ar tai – ta pati programa.“
Duoda naudą
Intelektinės nuosavybės teisėje besispecializuojantis advokatas Dainius Kenstavičius sako, kad pats žmogus turi būti suinteresuotas ginti savo intelektinę nuosavybę ir rinkti įrodymus, ar sukūrė kūrinį, ar perdavė jį kam nors.
„Reikia rūpintis savo teisėms, reikalauti, kad būtų sudarytos sutartys. Jei kūrėjas nereikalauja, priima riziką dėl to, ką šalys buvo susitarusios tarpusavyje, – sako advokatas. – Lietuvoje vartotojai nelabai vertina autorių teisių, intelektinės nuosavybės. Žmonės dar nesupranta, kad dalykai, kurių negalima pačiupinėti, taip pat yra vertingi. Nesupranta ir to, kad intelektiniai produktai verslui atneša naudą.“
Įstatymai geri
Advokatas pabrėžia, kad šiuo metu sukurta įstatymų bazė gera, svarbiausia, kad žmonės šviestųsi ir knygų, muzikinių kūrinių, kompiuterinių programų bei kitų intelektinių dalykų nelaikytų duotybe, o suvoktų, kad tai yra produktas, sukurtas autoriaus.
„Kol žmonės to nesupras, tol Lietuvoje ir bus, pavyzdžiui, toks aukštas piratavimo skaičius“, – įspėja advokatas D. Kenstavičius.
Skambučio nesulaukė
Savaitraštis „Ekonomika.lt“ susisiekė su Kauno kraujo donorystės centru ir paprašė jos vadovą Artūrą Venslauską pakomentuoti dėl naudojamos kompiuterinės programos. Atsiliepusi darbuotoja sakė, kad komandiruotėje esantis vadovas susisieks, jei pageidaus. Tačiau skambučio redakcija nesulaukė.
