„Mokesčių inspekcijai įmonė teikė prieštaringus duomenis apie gautas pajamas, deklaravo nuostolingą veiklą bei įtartinai mažus pardavimus, lyginant su jos veiklos aplinkybėmis. Buhalteriniuose dokumentuose neatsispindėjo klientų už prekes sumokėtos galutinės sumos, jiems nebuvo išrašomos ir PVM sąskaitos faktūros ar pinigų priėmimo kvitai“, - sakė Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento direktorė Gražina Rimkienė, pabrėžusi, kad ateity PVM slėpimo galimybes apribos numatomas įdiegti Išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (i.MAS) PVM sąskaitų faktūrų posistemis (i.SAF), kuris sudarys galimybę analizuoti visų PVM mokėtojų teikiamus duomenis.
Patikrinimo metu Klaipėdos AVMI nustatė per šimtą išankstinius apmokėjimus atlikusių asmenų, dalis jų patvirtino už prekes, įskaitant avansą, sumokėję nuo 650 iki 1000 Lt (nuo 190 iki 290€). Patikrinus bendrovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir kt. apskaitos dokumentus, minėtų sumų apskaitoje neaptikta, tačiau, pvz., rasta apskaityta dešimteriopai mažesnė suma, gauta už parduotą naujų padangų komplektą, už kurį pirkėjas realiai sumokėjo 1000 Lt (290 €). VMI preliminariais duomenimis, nuslėptų pajamų suma galėjo siekti iki 0,5 mln. Lt (145 tūkst. €). Išvengta ir mokesčių, kurie galėjo būti panaudoti, pvz., papildomai įrengiant apie 1000 metrų greičio slopinimo kalnelių gatvėse, kur įsikūrusios vaikų švietimo įstaigos.
Klaipėdos AVMI patikrinimo duomenimis, 2011 m. veiklą pradėjusi automobilių detalių pardavimu ir montavimu bei automobilių nuoma užsiimanti įmonė kasmet deklaruodavo veiklos nuostolius ir klimpo į skolas akcininkui, kuris jos veiklą tariamai finansavo iš asmeninių lėšų: teikė šimtatūkstantines „paskolas“, vykdė atsiskaitymus už lizingu įsigytas ir nuomai skirtas transporto priemones, įrangą. VMI įvertino verslininko ir jo šeimos piniginių lėšų ir išlaidų balansą ir nustatė, kad tokiomis lėšomis jis negalėjo disponuoti, o įnašai galėjo būti atlikti iš nenustatytų ir nedeklaruotų pajamų šaltinių.
