„Jeigu kalbėti apie mokesčių vengimą pasinaudojant tikslinėmis teritorijomis, mano galva, Lietuvoje teisinėje sistemoje, mokesčių sistemoje pakanka instrumentų tam, kad kovoti su tikslinių teritorijų įmonėmis arba su mokesčių vengimu per tikslines teritorijas. Reikia išradingumo, reikia kompetencijos, bet instrumentų tikrai pakanka“, - antradienį Seime teigė centrinio banko vadovas.
V. Vasiliauskui Seime aiškinantis dėl savo ankstenės veiklos, susijusios su teisinėmis konsultacijomis kai kurioms ofšorinėms kompanijoms, Biudžeto ir finansų komiteto narys Kęstutis Glaveckas V. Vasiliausko klausė, kuria kryptimi Lietuvoje eiti, siekiant suvaldyti pinigų, judančių per ofšorines zonas, srautus.
Pasak V. Vasiliausko, „globalių sprendimų pagalba apskritai galima išspręsti tikslinių teritorijų klausimą“.
Nejaučia atsakomybės dėl ankstesnių ryšių su ofšorine kompanija
Vadinamojoje Panamos popierių istorijoje minimas LB valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, Seime aiškindamasis dėl galimo jo atstovavimo ofšorinėms kompanijoms, teigė nejaučiąs nei teisinės, nei moralinės atsakomybės.
„Nematau nei teisinės, nei juolab moralinės atsakomybės. Mano vertybių kartelė yra pakankamai aukšta. Jeigu matyčiau tame (skandale - BNS) problemą, tikrai priimčiau atitinkamus sprendimus“, - antradienį, aiškindamasis dėl ankstesnės savo advokato veiklos, tvirtino V.Vasiliauskas.
Kalbėdamas apie jo galimus ryšius su ofšorine kompanija, susijusia su Rusijos oligarchu Nikolajumi Cvetkovu, V.Vasiliauskas pakartojo, kad jokių Rusijos oligarchų sąskaitų nėra tvarkęs, o apie klientus informacijos neteiks.
Pasak V.Vasiliausko, per savo advokato praktiką, kuri tęsėsi nuo 2004 metų lapkričio iki 2011 metų balandžio, jis nėra atlikęs „jokių veiksmų su konsultuojamų klientų sąskaitų atidarymu, o tuo labiau jų tvarkymu“.
„Rusijos oligarchų sąskaitų netvarkiau. (...) Mano praktika buvo susijusi su konsultacijomis, klientams atidarant sąskaitas Lietuvos bankuose. (...) Advokatas turi laikyti paslaptyje informaciją apie klientą, todėl aš apie konkrečius ar potencialius klientus negalėjau kalbėti, negaliu ir negalėsiu,“ - Seimui teigė centrinio banko vadovas.
Parlamentarai klausė, kiek ofšorinių įmonių, susijusių su Rusijos oligarchais, jis yra konsultavęs.
„Jeigu būčiau kažkaip tvarkęs finansinius klausimus su tikslinių teritorijų įmonėmis, jeigu būčiau atstovavęs asmenims, kurių reputacija yra kontraversiška, mano galva, sprendimas būtų pakankamai paprastas, bet to nedariau“, - teigė V.Vasiliauskas.
Atsakydamas į „tvarkiečių“ klausimą, ar V.Vasiliausko artimieji turėjo sąskaitų lengvatinių mokesčių zonose, Lietuvos banko vadovas tvirtino, kad jų neturi nei jis, nei jo šeimos nariai.
Seimas kvietė V.Vasiliauską pasiaiškinti, kokią atsakomybę jis turėtų prisiimti dėl savo praeities, kai kurie politikai teigė svarstysiantys galimybę inicijuoti specialų parlamentinį tyrimą, ar V. Vasiliauskas, atstovaudamas ofšorinei kompanijai, nepažeidė įstatymų.
Vienas naujienų portalų, remdamasis nutekėjusiais Panamos teisininkų kompanijos „Mossack Fonseca“ duomenimis, praėjusią savaitę paskelbė, jog V. Vasiliauskas, prieš tapdamas centrinio banko vadovu, atstovavo ofšorinei bendovei, susijusiai su N.Cvetkovu. V. Vasiliauskas neneigė dokumentų autentiškumo ir pripažino atstovavęs ne vienai ofšorinei įmonei, tačiau jis tikino nepadaręs nieko neteisėto ar amoralaus.
Pasak portalo, V. Vasiliauskas 2006 metų pabaigoje - 2007 metų pradžioje turėjo įgaliojimus veikti Britų Mergelių salose registruotos įmonės „Redder Investments“ vardu - atidaryti sąskaitas SEB banke ir gauti duomenis, reikalingus jas valdyti. 2004 metais įsteigta bendrovė priklausė Olandijoje registruotai įmonei „Nikoil AssetManagement B.V.“, o 2005-ųjų pabaigoje vienintele jos akcininke tapo Rusijos „Uralsib“ grupės Šveicarijos bendrovė „Uralsib IB Holding AG“ - „Uralsib“ gimė, sujungus to paties pavadinimo banką ir „Nikoil Finance“. N.Cvetkovas buvo pagrindinis „Uralsib“ akcininkas. „Nikoil“ atstovavo koncernui „Lukoil“, kai šis derėjosi dėl „Mažeikių naftos“ pirkimo.
