„Įsisenėjusi neveiksnių paskolų kupra – tai kur kas daugiau nei bankų ir bankininkų galvos skausmas. Vertindami šiandieninį problemos mastą ir tendencijas, privalome pripažinti, kad tai gali tapti rimta grėsme visos ES finansų sistemos stabilumui“, – sako V. Vasiliauskas, pabrėždamas, kad bankų sektoriuje sukaupta „blogųjų“ paskolų našta atgraso investuotojus, varžo kreditavimą ir stabdo visos ekonomikos raidą.
Kas trečioje ES šalyje susikaupusios senos neveiksnios paskolos sudaro daugiau kaip 10 proc. viso paskolų portfelio, o kai kurių šalių bankų sektoriuose šis rodiklis siekia beveik 50 proc. Tačiau, Lietuvos banko vadovo vertinimu, „didžiausią susirūpinimą kelia tai, kad daugelyje šalių problemos lygis mažėja nepateisinamai lėtai, o keliose, itin sunkią naštą jau sukaupusiose valstybėse „blogųjų“ paskolų kupra toliau auga.
Lietuvos patirtis, sprendžiant neveiksnių paskolų problemą, laikoma sėkmės istorija, nes šalies bankų sektorius veiksmingai atsikratė didžiosios dalies neveiksnių paskolų per palyginti trumpą laiką. Šiuo metu tokių paskolų lygis svyruoja apie 3,8 proc., nors 2010 m. jis sudarė daugiau kaip 20 proc.
„Vadinamųjų blogųjų paskolų lygis ES bankų sektoriuje reikalauja neatidėliotinų bendrų sprendimų. Todėl siūlysime sistemiškai reformuoti ES šalių teisines nemokumo procedūras taip, kad bankroto procesai vyktų sparčiau ir efektyviau“, – sako V. Vasiliauskas. Jis atkreipė dėmesį, kad tokie sprendimai būtų aktualūs ir Lietuvai, nes mūsų šalyje nemokumo procedūros yra nepakankamai efektyvios, bankroto procesai trunka pernelyg ilgai, o išieškomo turto dalis – nedidelė. Pasaulio banko duomenimis, šiuo metu bankroto procedūros Lietuvoje vidutiniškai trunka ilgiau nei 2 m., o vidutinis išieškomo turto rodiklis sudaro apie 45 proc. (ES vidurkis – 65 %).
Maltos susitikime, svarstant neveiksnių paskolų mažinimo būdus, numatyta aptarti antrinės paskolų rinkos plėtros galimybes. Diskusijų metu V. Vasiliauskas pristatys Lietuvos banko poziciją šiuo klausimu.
„Neabejojame, kad vienas iš būdų neveiksnių paskolų portfeliams palengvinti galėtų būti efektyviai veikianti antrinė paskolų rinka, todėl remsime jos plėtrai palankius sprendimus, kurie kurtų palankią, tačiau nepažeidžiančią paskolos gavėjo teisių reguliacinę aplinką“, – sako Lietuvos banko vadovas.
Tačiau jis pabrėžė, kad „ne valstybė ir ne mokesčių mokėtojai turi prisiimti bankų sektoriaus nuostolius, todėl Lietuvos bankas nepritars siūlymams teikti valstybės pagalbą steigiant „blogojo“ bankų turto valdymo įmones“.
