Oro navigacijos paslaugas teikianti valstybės įmonė „Oro navigacija“ planuoja nuo 2020 metų pabaigos nuotoliniu būdu valdyti skrydžius iš Kauno ir Palangos. Vėliau, jei toks valdymas pasiteisins, bus prijungti ir Šiaulių bei Vilniaus oro uostai.
Centralizavus skrydžių valdymą, įmonė tikisi efektyvesnio resursų panaudojimo.
Pasak „Oro navigacijos“ atstovės Julijos Čižienės, skrydžius valdant iš vieno centro, jų saugumas nenukentėtų.
„Yra oro uostų, kurie įsidiegę (nuotolinį skrydžių valdymą – BNS). Aišku, visada tai prasideda nuo mažesnių oro uostų, yra bandoma, testuojama. Yra, kas naudojasi, ir viskas yra gerai. Be abejo, niekas nediegs tokių dalykų nepadarius trigubų patikrinimų dėl saugumo, ar tai veikia. Jokios rizikos negalime sau leisti“, – BNS sakė ji.
Anot jos, dėl skrydžių valdymo centralizavimo darbuotojų atleisti neplanuojama, jie galės dirbti naujame centre arba kitose pareigose „Oro navigacijoje“ .
Siekiant rasti geriausią technologinį sprendinį šią savaitę viešųjų pirkimų portale bendrovė paskelbė rinkos konsultacijas.
„Kiekvienas rinkos konsultacijos dalyvis turės galimybę pademonstruoti savo siūlomą nuotolinio aerodromo skrydžių valdymo centro sprendinį ir jo galimybes įmonės specialistams“, – komentare BNS teigė įmonės Komunikacijos departamento vadovas Vytautas Beniušis.
Šiuo metu lėktuvų skrydžiai valdomi iš penkių skrydžių valdymo centrų – Vilniaus, Kauno, Palangos ir Šiaulių oro uostų bei Regiono skrydžių valdymo centro Vilniuje, kur aptarnaujami tranzitu per Lietuvą aukščiau nei 3 kilometrai skrendantys lėktuvai.
Anot V. Beniušio, nuotolinis centras veiks baigiamame statyti Administraciniame ir Regiono skrydžių valdymo centro pastate. Jame bus naudojama moderni techninė įranga, kurią valdys ir aptarnaus „Oro navigacijos“ darbuotojai.
Nuotolinio centro įrengimo konkursą numatoma skelbti liepą, o sutartis turėtų būti pasirašyta iki 2020 metų pradžios.
