Ekspertai teigia, kad pensinio amžiaus nustatymas priklauso nuo keleto veiksnių. Tačiau dabar Lietuvoje nustatytas pensinis amžius neva yra tinkamiausias ir veikiausiai keičiamas nebus.
Rekomenduojama dirbti sukakus pensiniam amžiui
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė pabrėžė, kad Lietuvoje galutinio pensinio amžiaus padidėjimo sulauksime po ketverių metų.
„Įstatymas, pagal kurį palaipsniui didinamas senatvės pensijos amžius, priimtas dar 2011 m., pagal jį nuo 2012 m. sausio 1 dienos ir kiekvienų vėlesnių metų sausio 1 d. senatvės pensijos amžius kasmet didinamas: moterims – keturiais mėnesiais per metus, vyrams – dviem mėnesiais per metus, kol pasieks – 65 metus 2026 m. (2022 metais senatvės pensijos amžius vyrų yra 64 metai 4 mėnesiai, moterų – 63 metai 8 mėnesiai)“ – pasakojo M. Lingė.
Politiko teigimu, toks pensinis amžius mūsų šalyje buvo pasirinktas dėl stebimų demografinių tendencijų ir europinių reikalavimų dėl lyčių lygybės.
„Įstatymas priimtas įvertinus demografines tendencijas, kitų ES šalių patirtį šiuo klausimu, juo siekta suvienodinti vyrų ir moterų senatvės pensijos amžių. Pastebėtina, kad senatvės pensijos amžiaus didinimas sušvelnina demografinių tendencijų poveikį“, – kalbėjo komiteto pirmininkas.
Pasak jo, gyventojams yra rekomenduojama pasilikti darbe sukakus pensiniam amžiui, nes taip neva sulaukiama daugiau finansinės naudos.
„Demografinės tendencijos yra tokios, kad žmogui būtų paranku kuo ilgiau išlikti užimtu ir savarankišku, todėl artėjant priešpensiniam amžiui netgi reikėtų svarstyti ir persikvalifikavimo galimybes. Dirbantiems po senatvės pensijos amžiaus sukakties asmenims mokama viso dydžio senatvės pensija, nepriklausomai nuo to, kiek asmuo dirba ir uždirba“, – teigė M. Lingė.
Nuo ko priklauso pensijos dydis
„Sodros“ komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič paaiškino, kad pensija priklauso nuo to, kiek ilgai žmogus dirbo ir kiek uždirbo arba kiek socialinio draudimo įmokų sumokėjo.
„Pensijos dydis yra apskaičiuojamas kiekvienam gavėjui individualiai ir priklauso nuo žmogaus įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų. Kuo daugiau stažo ir apskaitos taškų, tuo didesnė pensija. Todėl kiekvienas žmogus, įvertinęs savo situaciją, pats priima sprendimą, kada išeiti į pensiją“, – teigė M. Kozič.
Jos teigimu, paprastai dėl pensijos žmonės kreipiasi vos tik sukakus senatvės pensijos amžiui.
„Dažniausiai žmonės kreipiasi dėl pensijos skyrimo sulaukę senatvės pensijos amžiaus, tai yra, neatideda šio sprendimo ateičiai. Dėl senatvės pensijos skyrimo į „Sodrą“ galima kreiptis likus trims ir mažiau mėnesių iki sukaks pensijos amžius arba bet kuriuo metu vėliau“, – komentavo M. Kozič.
Ji pabrėžė, kad šiuo metu nemaža dalis iš daugiau nei 600 tūkst. senatvės pensininkų ir toliau tęsia savo ankstesnius darbus.
„Jei gaunantis pensiją žmogus vis dar dirba, jam toliau skaičiuojamas stažas ir taškai. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 68 tūks. dirbančių senatvės pensininkų. Vidutinė dirbančių senjorų senatvės pensija 2021 metais siekė 491 eurą. Palyginti, vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija 2021 m. buvo apie 413 eurų“, – kalbėjo skyriaus patarėja.
Ji atkreipė dėmesį, kad didesnę galimybę likti darbo vietoje sulaukus pensinio amžiaus lemia jau sukauptas darbo stažas.
„Tendencijos rodo, kad ilgiau darbo rinkoje išlieka tie pensininkai, kurie jau turi sukaupę būtinąjį stažą. Šiuo metu dirbančiųjų pensininkų vidutinis darbo stažas – 40,6 metų. Viena iš šio reiškinio priežasčių – darbo rinkos poreikiai. Darbo rinkoje ilgiau išlieka vyresnio amžiaus vadovai, kvalifikuoti darbininkai, tarnautojai, paslaugų sektoriaus specialistai, o susirasti darbą gerokai sunkiau nekvalifikuotiems darbininkams“, – pasakojo M. Kozič.
Kiek pinigų prarandama į pensiją išėjus anksčiau
Išeiti į išankstinę pensiją yra nerekomenduojama, nes taip prarandama galimybė užsidirbti daugiau pinigų.
„Išeiti į išankstinę pensiją nenaudinga, nes senatvės pensija pasirinkusiems ją gauti anksčiau yra mažinama tiek iki pensinio amžiaus sukakties, tiek ir po jos, išskyrus nustatytas išimtis, kai po senatvės pensijos amžiaus sukakties ji nemažinama tik itin didelį stažą sukaupusiems asmenims“, – atkreipė dėmesį M. Lingė.
M. Kozič pabrėžė, kad išankstinę pensiją gauti yra įmanoma, tačiau tai priklauso nuo kelių sąlygų.
„Išankstinė pensija gali būti skirta žmogui, kuriam iki pensijos lieka ne daugiau kaip 5 metai, kuris yra sukaupęs būtinąjį stažą senatvės pensijai skirti, bei kuris neturi kitų pajamų, negauna kitų pensinio pobūdžio išmokų, taip pat nedarbo socialinio draudimo, dalinio darbo ar priešpensinės bedarbio išmokos“, – teigė skyriaus patarėja.
Visgi išankstinis išėjimas į pensiją turi savų minusų – tuo atveju gaunama pensija gerokai sumažėja.
„Skaičiuojant išankstinės pensijos dydį taikomas mažinimas po 0,32 procento už kiekvieną mėnesį, likusį iki senatvės pensijos amžiaus. Pavyzdžiui, žmogaus pensijos dydis yra 440 eurų.
Jeigu asmuo apsisprendžia gauti išankstinę senatvės pensiją likus 5 metams iki senatvės pensijos amžiaus sukakties, pensija bus sumažinta 19,2 proc. (0,32 proc. mažinimas x 60 mėnesių likusių iki senatvės pensijos amžiaus). Taigi, tokio žmogaus išankstinės senatvės pensijos dydis sieks 355,20 eurų“, – pabrėžė M. Kozič.
Dabartinis pensinis amžius yra tinkamas?
M. Lingė užsiminė, kad per COVID-19 pandemiją daugiau vyresnio amžiaus žmonių išlaikė savo darbo vietas.
„Karantino metu buvo stebimas stabilesnis vyresnių žmonių darbo vietų išlaikymas. „Sodros“ duomenimis, per pirmąjį karantiną vyresnių negu 45 metų darbuotojų, dirbusių visa mėnesį, skaičius sumažėjo 2 proc., o iki 45 metų amžiaus darbuotojų skaičius sumažėjo 8 proc.“, – teigė komiteto pirmininkas.
Praėjusiais metais mažėjo bendras dirbančių asmenų skaičius, tačiau tarp vyresnio amžiaus žmonių šis rodiklis buvo geresnis.
„Veiklose, kuriose apdraustųjų skaičius krito labiausiai, 55–64 metų dirbančių asmenų dalis nebuvo didelė: būsto ir maisto paslaugų veikloje dirbusių apdraustųjų pokytis 2021 metais vasario mėnesį, palyginus su 2020 metų vasario mėnesiu buvo -20 proc., o 55–64 metų apdraustieji sudarė 15 proc. nuo visų apdraustųjų toje veikloje“, – pabrėžė M. Lingė.
Jis atkreipė dėmesį, kad pensinio amžiaus žmonės yra viena pažeidžiamiausių grupių Lietuvoje.
„Statistika rodo, kad skurdo rizikos atžvilgiu pažeidžiamiausi Lietuvoje yra vieniši asmenys, senatvės pensininkai, žmonės su negalia. Skurdo rizikos lygis 2020 metais Lietuvoje sudarė 20,9 proc., o senatvės pensininkų grupėje - 39,5 proc., vienišų asmenų - 46,8 proc.“, – pasakojo M. Lingė.
Norint sumažinti skurdo lygį buvo imtasi išmokų ir pensijų apskaičiavimo pakitimų.
„Siekiant mažinti skurdą, pagerinti pensininkų, ypač vienišų asmenų padėtį priimti sprendimai skurdui amortizuoti – vienišo asmens išmoka, bendrosios pensijos dalies apskaičiavimo pakeitimas mažiausias pensijas ganantiems, spartesnis individualiosios pensijos dalies indeksavimas“, – komentavo komiteto pirmininkas.
Jis teigė, kad dabartinis pensinis amžius yra tinkamas ir artimiausiu metu tikriausiai nebus keičiamas.
„Dėl senatvės pensijos amžiaus tinkamumo – pažymėtina, kad įvertinus šalies situaciją, vidutinės gyvenimo trukmės prognozes, stabilumo lūkestį – pasirinkta riba yra optimali ir kitų sprendimų ši valdančioji dauguma dėl to neplanuoja“, – kalbėjo M. Lingė.
