Pramonininkai sutinka, kad šiuo metu situacija sudėtinga. Jie tikina, kad visais būdais jau pradėjo taupyti, tačiau žada, kad darbuotojų atleidimas bus jau kraštutinė priemonė.
Artėja krizė?
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas yra įsitikinęs, kad iššūkiai, kurie kamavo Lietuvos pramonę pirmąjį šių metų ketvirtį, tęsis ir toliau.
„Europos Komisijos apklausos rodo, kad šių metų balandį Lietuvos pramonės įmonių nuomonė apie pagamintos produkcijos atsargas pakilo iki tokio lygio, kuris paskutinį kartą buvo fiksuojamas 2009 m. sausio mėnesį, kada Lietuvos pramonė kentėjo nuo pasaulio finansų krizės padarinių.
Šis indikatorius rodo, kad Lietuvos pramonei vis sunkiau sekasi realizuoti pagamintą produkciją, kuri vis labiau užpildo sandėlius. Tai, kad pagamintos produkcijos atsargų rodiklis pakilo iki 2009 m. sausio lygio, rodo, kad Lietuvos gamintojai fiksuoja labai reikšmingą užsakymų eksporto rinkose kritimą, kurio mastai primena pasaulio finansų krizės laikus“, – pastebėjo ekonomistas.
Sunkumai rimtesni, nei buvo tikėtasi
Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė Eglė Stonkutė sutiko, kad šalies pramonė dabar susiduria su rimtais sunkumais.
„Dar prieš keletą dienų galėjo atrodyti, kad Lietuvos pramonės sektorius išlaviruos tamsėjančiuose pasaulio, Europos Sąjungos ir Lietuvos ekonomikos vandenyse. Tačiau panašu, kad mūsų pramonės įmonės pasiekė ribą.
Ji tarsi užsienio rinkas medžiojantis „žvėris“ – sužeistas energetikos krizės sukeltų padarinių ir alkanas, mažėjant šalies vidaus ir užsienio rinkų paklausai. Situaciją dar labiau apsunkina įtampos dėl šalies mokestinio nestabilumo“, – vaizdžiai komentavo ekonomistė.
Anot jos, daugelis Lietuvos ekonominių rodiklių pastaruoju metu prastėja.
„Prieš keletą dienų išgirdome reikšmingai neigiamas šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) mažėjimo ir augančio nedarbo tendencijas. Apdirbamosios gamybos didžiosios įmonės šių metų I ketv. fiksuoja reikšmingą produkcijos mažėjimą.
Produkcijos susitraukimas stebimas chemikalų ir chemijos produktų, medienos (be baldų) produktų gamybos, baldų gamybos, metalo gaminių, guminių ir plastikinių gaminių, kurie sukuria apie du penktadalius visos apdirbamosios pramonės produkcijos. Kitaip tariant, mūsų pramonės „lėktuvnešiai“ šiandien jau skęsta“, – įspėjo E. Stonkutė.
Bendrovių grupė SBA valdo keletą sričių, dvi iš jų baldų ir tekstilės gamyba. SBA viceprezidentė Jolanta Grašienė sutiko, kad pastaraisiais metais šalies pramonė privalėjo atlaikyti daugybę smūgių.
„Nespėjus atsikurti pandemijos sutraukytoms tiekimo grandinėms, per trumpą laikotarpį užgriuvo nauja banga. Rusijos agresija, energijos, žaliavų kainų šokai, bendra infliacija, kylančios palūkanos, prastėjantys vartotojų lūkesčiai, lėtėjanti būsto rinka daugelyje pasaulio šalių veikia visuminę paklausą.
Mūsų pramonės įmonės yra globalios rinkos dalyvės. Iki 90 proc. mūsų produkcijos keliauja pas pirkėjus Europoje, Amerikoje ir kitur. Tad lėtėjant paklausai tose valstybėse, mažėja ir užsakymai, įskaitant baldų ir tekstilės sektorius“, – skaičiavo bendrovių grupės viceprezidentė.
Atsisako nereikalingų išlaidų
J. Grašienė tikino, kad dalis jos atstovaujamų grupės įmonių bando maksimaliai taupyti, tačiau pripažino, kad dabartinė padėtis veikia ir darbo vietų skaičių.
„Siekdami išlaikyti konkurencingumą, privalome išlikti maksimaliai efektyvūs ir ieškoti būdų, kaip išlaikyti, o ilgainiui ir didinti gamybos mastą. Tam ėmėmės daugybės priemonių – peržiūrėjome procesus, koncentruojamės į efektyvumo didinimą, įjungėme maksimalų taupymo režimą.
Pavyzdžiui, energijos suvartojimą 1 kv. m. produkcijos pagaminti sumažinome 19 proc. Tačiau šis ir kiti sutaupymai neatperka negautų pajamų dėl sumažėjusio gamybos masto. Mažėjant gamybos mastams, veikiamas ir darbo vietų skaičius. Siekdami stabilizuoti užsakymus itin aktyviai ieškome pirkėjų, laimime naujų gaminių konkursus, tačiau šie rezultatai naujais užsakymais virsta tik po kurio laiko“, – taupymo būdus vardijo bendrovių grupės viceprezidentė.
Ji tikino, kad į situaciją stengiamasi žiūrėti atsargiai, bet su optimizmu.
„Nors inertiški pirkėjų lūkesčiai į teigiamą pusę keičiasi gana lėtai, tikimės, kad artėjant metų pabaigai jie turėtų pasitaisyti. Tačiau pirkėjų nuotaikos priklauso nuo daugelio dalykų. Pagrindiniai būtų – infliacijos mažėjimas, paskolų palūkanų stabilizavimasis ir, žinoma, bendra geopolitinė situacija ir karo Ukrainoje eiga. Tad nuo šių procesų eigos priklausys ir verslo veiklos mastas bei finansiniai rezultatai.
Vis dėlto tikimės, kad vasarą vartotojų lūkesčiai sparčiau pajudės teigiama linkme ir paklausa ims atsigauti. Tai reiškia, kad gamybos mastai turėtų stabilizuotis ir metų pabaigoje galėtų pradėti kilti. Jei ši tendencija išliks ilgalaikė ir tvari, o rudenį nepatirsime antrojo energijos kainų šoko, Lietuvos pramonė vėl įjungs didesnį pagreitį“, – viliasi J. Grašienė.
Darbuotojus atleis kritiniu atveju?
Pasak ekonomistės E. Stonkutės, pramonę reikia stiprinti, tačiau mokestinės naštos didinimo planai nežada nieko gero.
„Augant palūkanų normų dydžiui ir ekonomikos problemų pagrindinėse Lietuvos eksporto rinkose – Skandinavijoje, Vokietijoje – kontekste, ne šiandien, o jau vakar turėjo būti paleistos visos įmanomos investicinės programos.
Normalu, kad nuosmukio laikotarpiu verslas kai kuriais atvejais bus priverstas atsisakyti perteklinių darbuotojų, reikšmingai traukiantis paklausai, pramonės įmonės turės mažinti darbuotojų skaičių. Bet tai tikrai bus tik ribiniai sprendimai, kai visos kitos priemonės bus jau išeikvotos. Žinant Lietuvos darbo rinkos siaurumą ir seklumą, esu tikra, kad įmonės savo strateginių darbuotojų (aukštos kvalifikacijos inžinierių, projektuotojų ir pan.) net krizės akivaizdoje ryžtųsi atsisakyti tik labai kraštutiniu atveju“, – prognozavo E. Stonkutė.
