Lietuvos gyventojai vis aktyviau investuoja į alternatyvią energiją: nusiperka, arba išsinuomoja žemę, užsodina želdiniais ir po kelerių metų kaip biomasę planuoja parduoti Lietuvos katilinėms. Šį draugišką aplinkai verslą skatina Europos Sąjunga (ES), kuri finansuoja iki 70 proc. tokių projektų įgyvendinimo išlaidų.
Specialistai pastebi, kad vis dažniau ūkininkauti pradeda didmiesčių gyventojai, kurie ūkininkavimą vertina ne kaip gyvenimo būdą, o kaip itin perspektyvią investiciją. Plačiau apie tai, kodėl gyvena Vilniuje, o investuoja Kupiškio rajono Skapiškio seniūnijoje, pasakoja Gintautas Kadžiulis.
Vilnietis dalį laiko skiria ūkininkavimui
“Aš esu miesto žmogus, gyvenu Vilniuje, nesu tipiškas ūkininkas“, - pasakoja G.Kadžiulis, kuris yra puikus pavyzdys, kaip miesto žmogus, kurio pagrindinė veikla nėra žemės ūkis, domisi pelningomis investicijomis bei ES parama ir be didelių pastangų ją gauna. G.Kadžiulis minėtoje vietovėje turi 8,7 ha žemės ūkį, todėl dalį savo laiko skiria ūkininkavimui. Šiemet jis pateikė paraišką bei sulaukė paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“.
„Galbūt daugiau laiko praleidžiu mieste, bet bendras ūkininkavimo tendencijas pastebiu. Šiuo metu ūkininkai diferencijuojasi – galima sakyti sluoksniuojasi į dvi dalis. Viena dalis – tai stambūs ūkininkai, jie labai imlūs informacijai, domisi naujovėmis, ryžtingai investuoja ir plečiasi. Kita dalis – kurie nesidomi, galbūt ir neturi galimybės domėtis, bet tai dalis, kuri nyksta, pavieniai ūkininkai turi seną traktorių ir tiek. Kai kam tiek ir pakanka, - pasakoja 54 metų G.Kadžiulis. – Savo ūkį nusprendžiau modernizuoti. Apie pokyčius ir investicijas jau seniai galvojau, bet sunku įvertinti savo finansines galimybes ir, matyt, be ES paramos tikrai nebūčiau ryžęsis“.
Kodėl ūkininkas nusprendė kreiptis paramos? „Skaitau spaudą, domiuosi žemės ūkio aktualijomis bei galimybėmis gauti ES paramą. KPP priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ trečioji veiklos sritis, pagal kurią remiamas trumpos rotacijos plantacinių želdinių įveisimas – man buvo tinkamiausia veikla. Susitikau su kitais ūkininkais, kurie ankstesniais metais teikė paraiškas pagal šios priemonės tą pačią sritį. Šie žmonės man papasakojo apie savo patirtį ir padėjo parengti projektą, - apie pirmuosius žingsnius paramai gauti pasakoja vilnietis. Kaip viskas vyksta toliau? – Toliau prasideda ūkininkavimas: ruoši dirvą, nusiperki želdinius ir juos sodini, tada prižiūri ir lauki derliaus – nei daug, nei mažai – apie penkerius metus“.
Investicijai į biokurą – 20.000 litų ES parama
Pateikęs paramą pagal minėtos priemonės trečiąją veiklos sritį – ūkininkas sulaukė paramos – šiai veiklai buvo skirta 50 proc. tinkamų išlaidų finansavimo, kas sudarė apie 20.000 litų. „Parama tikrai džiaugiuosi, ir galiu pasakyti, kad teikti paraišką tikrai nėra sudėtinga, o ir gavus paramą – įsipareigojimai negąsdina. Kaip ir priklauso, jau pateikiau mokėjimo prašymą, kuriame nurodžiau projektui finansuoti tinkamas išlaidas. Taip pat turiu vesti buhalterinę ūkio apskaitą. Daugiau kažkokių didesnių įsipareigojimų nėra, - vardina save miesto žmogumi vadinantis vyras. Anot jo, šiuo metu kalbėti apie derlių dar anksti – juk želdiniai ką tik pasodinti, turi įsišaknyti, suaugti ir tik po kelerių metų bus galima juos perdirbti į biokurą. Tokia rotacija vyks cikliškai kas penkerius metus. Biokurą vyras planuoja parduoti Lietuvos katilinėms – ieškos, kuri bus arčiausiai ir pasiūlys geriausią kainą. – Biokuro, kaip ir kitų alternatyvių energijos šaltinių paklausa auga – juk didėja naftos ir dujų kainos, o jų resursai senka. Be to vyrauja bendra politika – reikia naudoti savo valstybės resursus. Kalbant apie ekologiją – tai iš dalies ekologiška. Taip, globalinio atšilimo klausimo tai nekeičia, mat šių procesų metu taip pat išsiskiria anglies dioksidas, tačiau naudodami šią alternatyvią energiją nenaudojame iškastinių resursų – tai jau yra gerai“.
Siekiama mažinti naftos, dujų ir anglies vartojimą
ES paramos pagal KPP priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ pagrindinis tikslas – didinti žemės ūkio konkurencingumą, diegiant naujus procesus, naujas technologijas ir inovacijas. Šia parama siekiama paremti ūkininkus ir kelti modernizuotų žemės ūkių skaičių, didinti ūkininkų pajamas iš žemės ūkio ir su juo susijusios veiklos. Taipogi - siekiama gerinti aplinkos apsaugą, didinti žemės ūkyje sukuriamą ekonominę vertę ir darbo našumą bei gauti energetinę žaliavą – biomasę, kuri iš dalies pakeistų importuojamas žaliavas (naftą, dujas, anglis) bei sumažintų anglies dvideginio, kuris lemia klimato šiltėjimą, išmetimą į atmosferą.
„Pareiškėjai turėtų atkreipti dėmesį, kad paraiškų rinkimas pagal priemonės pirmąją ir antrąją veiklos sritis – šiemet jau sustabdytas (gautose paraiškose preliminari prašoma paramos suma pasiekė šioms veiklos sritims skirtą metinę sumą). Paramos gavėjai turėtų nepamiršti savo įsipareigojimų – itin svarbu laiku ir tinkamai teikti mokėjimo prašymus projekto tinkamoms išlaidoms finansuoti, bei veiklos ataskaitas, - informuoja NMA Projektų vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė Marija Dankė. - Paraiškos pagal paramai trumpos rotacijos plantacinių želdinių įveisimui gauti dar priimamos iki metų pabaigos“.
Finansuojama iki 70 proc. projekto tinkamų išlaidų
Pagal trečiąją veiklos sritį „Trumpos rotacijos plantacinių želdinių įveisimas“ paramos gali kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys žemės ūkio naudmenas (ŽŪN). Pažymėtina, kad nuo praeitų metų ŽŪN gali būti ne tik nuosavos bet it nuomojamos iš privačių asmenų ar valdomos panaudos ar kitais pagrindais. Tiesa, ŽŪN nuoma ar panauda privalo būti ne trumpesnė kaip 10 metų nuo paramos sutarties pasirašymo dienos.
Besikreipiantiesiems paramos pagal priemonės trečiąją veiklos sritį gali būti finansuojama iki 50 proc. visų finansuoti tinkamų projekto išlaidų. Tiems, kurie ūkininkauja mažiau palankiose vietovėse, ir jauniesiems ūkininkams – iki 60 procentų. O jauniesiems ūkininkams, kurie trumpos rotacijos želdinius įveisia mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, gali būti kompensuojama net iki 70 proc. tinkamų projekto įgyvendinimo išlaidų. Kitą išlaidų dalį ūkininkas dengia savo ar skolintomis lėšomis.
Apželdintas plotas – ne mažesnis kaip 1 ha
Parama teikiama veisiant trumpos rotacijos plantacinius želdinius, kurių laikas tarp 2 kirtimų ne ilgesnis kaip 5 metai. Tai – gluosniai, karklai, drebulės, baltalksniai ir kiti energiniai augalai. Apželdinamas ŽŪN plotas turi būti ne mažesnis kaip 1 ha. Trumpos rotacijos želdiniai turi būti sodinami laikantis Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų. Šiems plantaciniams želdiniams veisti Natura 2000 teritorijose parama neteikiama.
Paraiškos paramai gauti pagal KPP priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ trečiąją veiklos sritį dar priimamos NMA teritoriniuose skyriuose pagal projekto įgyvendinimo vietą iki š.m. gruodžio 31 d.
Daugiau informacijos apie priemonę, paraiškų administravimo bei mokėjimo prašymų teikimo tvarką galite rasti interneto svetainėse www.paramakaimui.lt, www.nma.lt, www.zum.lt, teirautis tel. 1841, (8~5) 2526999, el.paštu: [email protected].
