Viešumoje pastaruoju metu diskutuojama dėl to, ko turi siekti Lietuva derybose su Estija ir Latvija: ar solidaraus Astravo atominės elektrinės (AE) elektros boikoto, ar sutikti su tuo, kad šios dvi valstybės tik palaikytų Lietuvos poziciją, pavyzdžiui, su elektros kilmės garantijų sistema.
Pasak D. Virbicko, Lietuvos priimtam vadinamajam „antiastraviniam“ įstatymui, kuriuo šalis sustabdo prekybą elektra su Baltarusija, kai tik ten pradės veikti Astravo AE, reikalingas susitarimas su Latvija ir Estija, tačiau ir dabar aptariama jo versija jau leidžia pasiekti Lietuvos tikslų.
„Jeigu liekame be susitarimo, į Latviją ateina elektra ir kaip nori, taip keliauja. Jeigu turime tą susitarimą, kuris dabar pateiktas viešai diskusijai, viešam teismui, – turime kilmės garantijas, kilmės mokestį, reikia dar daug dirbti, kad tos kilmės garantijos veiktų, reikia važiuoti pas austrus nusikopijuoti jų sistemą, bet bent yra už kur užsikabinti“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė D. Virbickas.
Jis pažymėjo, kad kol kas nėra sukurta nei elektros kilmės garantijų sistema, nesusitarta ir dėl didesnio mokesčio elektrai iš trečiųjų šalių.
„Niekas nėra šiandien dienai pasirašyta ir dėl nieko nėra galutinai susitarta. Bet yra vienas dalykas, dėl ko susitarta ir kuris keliauja pilnu tempu, – penkeri metai liko kantriai kantriai dirbti, nesusipykti su kaimynais, išlaikyti vienybę ir padaryti sinchronizacijos projektą“, – tvirtino D. Virbickas.
„1,2 mlrd. eurų guli pas Komisiją (Europos Komisiją – BNS) ant stalo, kuri labai akylai stebi šiuos procesus ir labai akylai seka, kaip Baltijos šalys išlaiko vienybę ir eina sutartu keliu link sinchronizacijos“, – pridūrė „Litgrid“ vadovas.
Pasak jo, reikia daryti viską, kad „tas traukinys, kuris stovi ant bėgių sinchronizacijos link būtų padarytas“, jis perspėjo, kad šio projekto sužlugdymas ir būtų tikroji Lietuvos išdavystė energetikoje.
„Litgrid“ vadovas teigė, kad kalbant apie Astravo elektros patekimą į Lietuvą būtina skirti fizinių ir komercinių elektros srautų sąvokas. Pasak jo, „antiastravinis“ įstatymas skirtas būtent pastariesiems, savo ruožtu fizinių jungčių konfigūracija keisis jau po sinchronizavimosi su Europa.
„Net ir Latvijai bei Estijai tiesiai šviesai pasakius „nepirksime elektros“ ir net įsivedus įstatymą kaip Lietuva, fiziniai srautai nuo to visiškai nepasikeis, nes fizikos dėsnių nepakeis nei įstatymai, nei deklaracijos. Fizikos dėsnius „pakeisime“ tada, kai sinchronizuosimės ir atsijungsime visos Baltijos šalys“, – BNS ketvirtadienį sakė D. Virbickas.
Konferencijoje penktadienį jis dar kartą pabrėžė, kad pagal Lietuvos teisės aktus Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) infrastruktūra negali būti naudojama jokiais atvejais Astravo AE rezervų tikslais.
„Nesvarbu, ar tai yra komercinė prekyba tarp dieninės-naktinės elektros, ar tai avarinė situacija. Ten netgi techniškai išmontuota automatika, kuri paprastai veikdavo, jeigu avariškai atsijungdavo tokio dydžio objektai kaip Astravo atominė elektrinė“, – aiškino „Litgrid“ vadovas.
Baltijos šalių ir Lenkijos elektros perdavimo bendrovės gegužės pabaigoje pateikė bendrą 1,2 mlrd. eurų paraišką antrajam sinchronizavimo projekto etapui finansuoti, šiame etape didžiausių investicijų pareikalaus Lietuvos-Lenkijos naujas jūrinis elektros kabelis „Harmony Link“. Europos Komisijos sprendimo dėl finansavimo tikimasi rudenį.
Lietuva, Latvija ir Estija šiuo metu priklauso posovietiniam BRELL žiedui ir ketina iki 2025 metų sinchronizuotis su žemynine Europa. Bendra viso projekto vertė sieks apie 1,65 mlrd. eurų.
