Dėl Rusijos embargo perdirbėjai stipriai atpigino žemės ūkio produkciją, tačiau maisto produktų kainos parduotuvių lentynose išlieka stabiliai aukštos.
Už pieno produktus Lietuvos vartotojai moka panašiai kaip vokiečiai, o iš žemdirbių žaliava superkama jau pusdykiai. Tiesa, kai kurie prekybininkai skelbia, kad po ilgų derybų su pieno perdirbėjais geriamasis pienas atpigo apie 3 procentus.
Išpirko per kelias dienas
Šalyje pasipylė raginimai būti patriotais: daugiau pirkti lietuviško maisto ir taip padėti vietos gamintojams. Raginimai tikrai geri. Verta pridurti, kad kai kam ir labai pelningi.
Rusijai paskelbus maisto produktų embargą, pieno perdirbėjai, šaukdami apie milijardinius nuostolius, žaibiškai smogė žemdirbiams – antrą kartą šiemet. Pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Lietuvoje pieno supirkimo kainos krito iki 28 proc. O kai kuriose kitose ES šalyse jos net paaugo iki 6 proc. Mūsų pieno gamintojai sako, kad žaliavos supirkimo kaina jau nepadengia gamybos savikainos, tad teks dirbti iš patriotizmo.
Galima buvo tikėtis, kad parduotuvėse gerokai atpigs ir lietuviškos maisto prekės. Tačiau taip neįvyko. Tiesa, prekybos tinklų atstovai tvirtino, kad buvo atpiginti Rusijos rinkai skirti pieno produktai. Jie buvo išpirkti vos per kelias dienas.
„Prognozavome, kad turimus kiekius mums pavyks parduoti maždaug per savaitę, tačiau didžiosios dalies jų jau neliko gerokai anksčiau. Gali būti, kad tokio susidomėjimo šie produktai sulaukė ir dėl gerokai aktyviau visuomenės reiškiamo vietinių gamintojų palaikymo ir neabejotinai dėl patrauklios šių produktų kainos – jų mūsų parduotuvėse buvo galima įsigyti 20 proc. pigiau nei įprastai“, – sakė „Maxima LT“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė.
Anot jos, padėti išparduoti Rusijos rinkai skirtus produktus prašė trys didieji Lietuvos pieno perdirbėjai: „Pieno žvaigždės“, Vilkyškių pieninė ir „Rokiškio pienas“. R.Saulytė pabrėžė, kad užklausų dėl pagalbos parduodant pieno produktus buvo sulaukta ir iš užsienio gamintojų. Ji užtikrino, kad „Maxima“ esą pirmenybę teikia lietuviškai produkcijai ir pagalbai šalies gamintojams bei augintojams.
Atpigo tik 3 procentais
„Siekdami pasiūlyti savo klientams geras kainas, pastaruoju metu deramės su didžiaisiais šalies pieno perdirbėjais dėl galimo pieno produktų piginimo. Jei mums pavyks surasti bendrus sprendimus, gali būti, kad mūsų klientai jau netrukus pieno produktų galės įsigyti pigiau“, – teigė prekybos tinklo „Maxima“ atstovė.
Prekybininkai žada pigiau pardavinėti pieno produktus. O AB „Pieno žvaigždės“ atstovė spaudai Virginija Žygienė sakė, kad maždaug jau nuo rugpjūčio vidurio bendrovė nusprendė sumažinti kai kurių pieno produktų kainas. Kiek pigino ir kokius, nekonkretizavo.
Kol mūsų prekybininkai ir perdirbėjai derasi, vartotojai už pieno produktus moka panašiai kaip vakariečiai. O pagal ūkininkams už pieno žaliavą mokamas kainas, kaip įprastai, velkamės ES uodegoje.
„Maxima LT“ komunikacijos vadovė vėliau patikslino, kad sėkmingai pasibaigus deryboms, praėjusią savaitę dviejų didžiųjų šalies pieno perdirbėjų tiekiamas geriamasis pienas „Maxima“ parduotuvių lentynose atpigo maždaug 3 procentais. Kitų pieno produktų kaina kol kas nepakito.
Mėsos kainos nekito
Į vietos prekybos centrus pateko ir Rusijos rinkai pagaminti mėsos gaminiai. „Įsigaliojus draudimui eksportuoti į Rusiją mėsą ir jos gaminius, sulaukėme užklausos iš vienos didžiausių šalies mėsos perdirbėjų „Biovelos“ dėl galimybės parduoti kaimyninės šalies vartotojams skirtus mėsos gaminius. Tačiau galime teigti, kad eksporto draudimas didesnės įtakos mėsos ir mėsos gaminių kainoms pastaruoju metu neturėjo“, – kalbėjo prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos vadovė.
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, Rusijai paskelbus maisto produktų embargą, galvijienos supirkimo kainos Lietuvoje smuko beveik penktadaliu. Tačiau jautiena parduotuvėse neatpigo.
Pasak Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktoriaus Egidijaus Mackevičiaus, Lietuvoje daugiausia suvartojama kiaulienos (per metus gyventojai suvartoja vidutiniškai po 44 kg kiaulienos ir po 4 kg jautienos), kurią piginti nėra pagrindo. Perdirbėjai tvirtina, kad maždaug pusė kiaulienos importuojama.
„Žaliava Europoje nepinga, tad ir kiaulienos gaminių nėra dėl ko piginti. O jautienos mūsų gyventojai suvartoja nedaug. Jei ją atpiginus padidėtų paklausa, gal ir gerai būtų sumažinti jos kainą. Apskirtai dėl produktų piginimo ar branginimo sprendžiama ne asociacijos lygiu. Kiekviena įmonė elgiasi pagal poreikius ir situaciją“, – aiškino E.Mackevičius.
Užplūdo pigi lenkiška produkcija
Į Lietuvos prekybos centrus plūstelėjo pigių lenkiškų vaisių ir daržovių. R.Saulytė patvirtino, kad įsigaliojus embargui Lenkijos augintojai privežė perteklinių vaisių ir daržovių.
„Mūsų prekybos tinkle pasiūlėme klientams pigiau įsigyti pomidorų, agurkų, paprikų, kurie turėjo būti parduoti Rusijoje. Į mus kreipėsi ir Italijos augintojai, prašydami padėti parduoti didesnį nei įprastai vynuogių kiekį. Vis dėlto pirmenybę mes teikiame lietuviškai produkcijai. Tačiau pastaruoju metu tokių vietos augintojų ir gamintojų užklausų nebuvo“, – tvirtino „Maxima LT“ komunikacijos vadovė.
Ji pabrėžė, kad didžioji dalis šiųmetinių daržovių yra pigesnės nei praėjusiais metais. Lietuviški kopūstai šiemet perpus pigesni nei pernai, morkos – daugiau nei trečdaliu, bulvės, burokėliai ir paprikos – maždaug dešimtadaliu.
Tačiau tai, anot R.Saulytės, esą ne dėl Rusijos embargo, bet dėl šiltesnės vasaros ir ankstyvesnio bei gerokai didesnio ir gausesnio daugumos sezoninių vaisių ir daržovių derliaus Lietuvoje.
Ūkininkai patiria spaudimą
Pasak Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorės Zofijos Cironkienės, vietos augintojai patiria prekybos tinklų ir perdirbėjų spaudimą pigiau parduoti daržoves. Tačiau prekinės produkcijos augintojai, turintys šiuolaikiškus sandėlius, kol kas neskuba išpardavinėti išaugintą derlių. Prekinių ūkių savininkai tikina, kad daug investavus į modernią daržovių auginimo techniką ir prekinės produkcijos paruošimo bei saugojimo technologijas, beveik už savikainą atiduoti daržoves neapsimoka.
Jie kol kas nesigundo ir ES pasiūlytomis kompensacijomis, kurios būtų skiriamos už perteklinės produkcijos išdalijimą labdarai, sunaikinimą ir už nenuimtą derlių. Nuo Rusijos embargo nukentėjusiems ES vaisių ir daržovių augintojams paremti skirta 125 mln. eurų. Iš jų 82 mln. eurų numatyta už obuolius ir kriaušes, 43 mln. eurų – už kitus vaisius ir daržoves.
Žemės ūkio ministerija skelbia, kad už kilogramo morkų pašalinimą iš rinkos bus mokama 8,5 euro cento (0,29 Lt), agurkų – 16 euro centų (0,55 Lt), kopūstų – 4 euro centai (0,14 litoLt pomidorų – 7,25 euro cento (0,25 Lt).
„Dabar kol kas nesuku sau galvos ir negadinu nervų. Dorosime derlių ir lauksime žiemos, kada atsiras prekinės produkcijos poreikis visose rinkose. O rudenį visur derliaus pakanka“, – sakė pardavinėti daržoves neskubantis vienas didžiausių šalyje morkų ir kopūstų augintojų Virgilijus Kuprevičius. Apie 100 hektarų morkų auginantis ūkininkas net 70 proc. šių daržovių parduodavo Rusijoje.
Užarti daržovių nenori
Vartotojus piktina, kad ES siūlo kompensacijas už derliaus sunaikinimą ar jo užarimą. Daugeliui atrodo, kad naikinti išaugintas gėrybes ir neleisti jų pigiau įsigyti mažas pajamas turintiems gyventojams neetiška.
Daržovių augintojams užarti savo puoselėtą derlių tikrai nėra malonu. Tačiau jie yra rinkos įkaitai. Anot jų, jei rinka būtų užpildyta pigiais ir nemokamai išdalytais produktais, ūkininkams, į ūkių modernizavimą įmerkusiems milijonus litų, grėstų dideli praradimai. Todėl, jų manymu, toks ES rinkos reguliavimo mechanizmas yra logiškas.
„Mes viską nuimsime ir vešime į sandėlius. Jei auginome, reikia bent kiek nors uždirbti. ES kompensacijos vos padengtų savikainą, tad greičiausiai jas gauti neapsimokės“, – samprotavo V.Kuprevičius.
Vida Tavorienė
